- Akvilė Kavaliauskaitė, LRT TELEVZIJOS laida „Emigrantai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedija. Falkenbergas. Čia gyvena lietuvis Saulius Šakinis, kuris, kaip pats sako, išgyveno pragarą. Skaudi netektis, nuo nulio pradėtas, žlugęs ir šiaip ne taip atgaivintas verslas. Problemos su alkoholiu ir jų nugalėjimas. Galiausiai – diagnozė: smegenų auglys.
„Po visų tų įvykių, kai kiti pradeda skųstis, kad čia sunku, tai tik juokas ima ir viskas“, – dabar sako lietuvis.
O viskas prasidėjo dieną, kurią, jei tik galėtų, iš savo gyvenimo Saulius ištrintų. Tai – 2013 metų sausio 15-oji.
Lemtinga diena
„Sausio 15 d. važiavome autostrada E4. Automobilyje buvau aš, mano tėvukas ir dar vienas kolega. [..] Pravažiavus Gelsenburgą, nutolus apie 50 km., buvo rūkas ir plikledis, matomumas – gal 10-20 metrų į priekį“, – pasakojimą pradeda lietuvis.
Kelkraštyje vyrai pastebėjo mojuojantį žmogų. Daug metų vairuotoju dirbęs Sauliaus tėvas signalą išsyk suprato: priekyje laukia kažkas negero.
„Sustojome ir priekyje pamatėme kažkokias mirksinčias lempas. Ačiū Dievui, sustojome. Sustojome gal kokių 50 metrų nuo priekyje stovinčios kliūties. Ir kadangi mes greitai sureagavome (iš tikrųjų mus išgelbėjo tas signalas, kad pamatėme žmones mojuojant), akimirksniu buvo priimtas sprendimas, kad [reikia] bėgti į kelkraštį ir irgi mojuoti, kitas mašinas perspėti, kad neįvyktų nieko tragiško“, – prisimena Saulius.
Kai jie bėgo kelkraščio link, Sauliaus tėvas liepė sūnui dar šiek tiek pastumti automobilį, nes priekyje buvo nemažas tarpas.
„Kai išlipau iš automobilio – viskas – už nugaros jau buvo kamštis praeiti jau nebuvo įmanoma“, – pasakoja jis prisimindamas, kad į jo automobilį atčiuožė vilkikas, o už jo – dar du vilkikai.
Visgi lietuvis tarp automobilių dar pabandė praeiti. Kadangi avarija buvo įvykusi ant tilto, kuris visas buvo pasidengęs ledu, Saulius suklupo, o pro jį milimetrų atstumu pračiuožė automobilis ir atsitrenkė į kitą automobilį.
„Tada keturiomis nuropojau iki savo mašinos ir stovėjau. Dar kokią valandą–dvi girdėjau trenksmus, kaip daužosi mašinos, kad dar veiksmas vyksta, kad dar važiuoja į tą spūstį visi“, – pasakoja emigrantas.
Saulius puolė skambinti. Pirmiausia – tėčiui. Bet telefoną jis buvo palikęs automobilyje. Suradus draugo numerį, irgi pasigirdo telefono skambutis. Saulius išlipo iš mašinos. Dairėsi aplinkui, vaikščiojo tarp susigrūdusių automobilių ir panikos ištiktų žmonių. Galiausiai, persivėręs per tiltą, išvydo vaizdą, kurį iki šiol regi košmaruose.
„Pamačiau per tiltą persisvėrusį kūną, vilkiko prispaustą prie šoninio borto. Ir nuo tada jau žinojau, kad ten – kažkas iš mano ekipažo“, – prisimena lietuvis.
Tada emigrantas dar nežinojo, kad jis – istorinio eismo įvykio dalyvis. Kad ant tilto susidūrė apie šimtas automobilių. Masinė avarija greitkelyje netoli Helsinborgo kilo dėl tiršto rūko ir slidaus kelio. Švedijos spauda tuojau pat puolė informuoti apie šalį sukrėtusį įvykį.
„Iš visų mašinų, kurios atsitrenkdavo, žmonės praktiškai nebeišlipdavo arba sunkiai beišlipdavo, nes būdavo prispausti arba dar blogiau. Kadangi mes atsistojom, tai iš viso šito „bardako“ (žiniasklaida rašė, kad apie 150 mašinų susidūrė) vieninteliai stovėjome viduryje to viso eismo įvykio ir į nieką neatsitrenkę. Visos kitos mašinos mažiau ar daugiau kliudė viena kitą“, – pasakoja Saulius.
Nežinodamas, ar gyvi jo tėvas ir draugas, spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui, lietuvis emigrantas blaškėsi po greitkelį, ieškodamas bet kokių savo artimųjų gyvybės ženklų. Kai suvažiavo gelbėjimo tarnybos ir prasidėjo įstrigusių žmonių evakuacija, artėjo pati baisiausia Sauliaus gyvenimo akimirka.
Sunkiausia – pranešti mamai
Saulius buvo gaisrininkų perkeltas į kitą tiltą, bet pareigūnams jis nepakluso ir vėl nuėjo į avarijos vietą ieškoti savų.
„Pats baisiausias momentas buvo tuomet, kai pamačiau savo draugą pareinantį vieną. [...] Dingo du žmonės ir lauki, kuris pasirodys. Žinai, kad vienas tikrai bus – nuojauta taip kuždėjo. Ir pamatai savo draugą. Džiaugtis ar liūdėti tuo momentu? Draugas gyvas, bet tėvo nėra“ – sumišęs kalba Saulius.
Saulius brovėsi per pareigūnus, kad dar galėtų ką nors sužinoti, tačiau buvo sulaikytas. Nieko kito neliko – tik laukti. Automobilyje šoko ištikti vyrai praleido apie penkias valandas. Jie griežtai atsisakė apleisti įvykio vietą, kol nesužinos Sauliaus tėvo likimo. Prognozės buvo liūdnos.
„Penkias valandas pralaukėme ir jau tada mane pasikvietė, kad atpažinčiau kūną. Po atpažinimo vežė į viešbutį, bet aš atsisakiau – atvažiavo žmona ir pasiėmė. Po to, kai atpažinau kūną, pats sunkiausias dalykas buvo paskambinti mamai“, – pabrėžia lietuvis.
Vėliau žinios pasiekė ir Lietuvą. „Švedijoje žuvo 52-ejų lietuvis vairuotojas“, – skelbė naujienų portalai. Lietuva buvo informuota tik apie faktą. Niekas nežinojo, ką tuo metu išgyveno aukos sūnus, pasmerktas nežiniai viduryje metalo laužu virtusio greitkelio.
Kalbėdamas Saulius graudinasi. Atrodo žvėriška neteisybė: žmogus, kuris išlipo iš mašinos tam, kad užkirstų kelią nelaimei, tapo auka. Vėliau Švedijos spaudoje jis buvo pavadintas didvyriu, žuvusiu už kitų saugumą.
Saulius lig šiol dėkingas visiems, kas palaikė. Tiems, kas prisidėjo prie tėčio kūno gabenimo į Lietuvą ir ypač – savo žmonai, anot pašnekovo, jei ne ji, gal viskas būtų baigęsi ir dar blogiau. Sauliaus tėtis atgulė Plungės kapinėse. Skaudu ir neteisinga. Nelaimė sukrėtė visą šeimą, o Sauliaus gyvenimas tarytum skilo į dvi dalis: prieš avariją ir po jos.
Savas verslas
O Sauliaus istorija emigracijoje prasidėjo, kai prieš septynerius metus jis atvyko į Švediją. Tada tikslas buvo pradėti verslą.
„Lietuvoje uždirbau neblogai, tikrai nesiskundžiau. Paprasčiausiai visi pinigai „prasigyvendavo“ taip, kad atsidėti kažką, susitaupyti, naujesnį daiktą nusipirkti nebuvo iš ko“, – prisimena lietuvis.
Tuo metu statybos darbais jis užsiėmė Lietuvoje. Manė Skandinavijoje įgauti naujos patirties ir daugiau uždirbti. Emigrantu savęs nevadino. Iš pradžių buvo samdomas, o kai pradėjo verslą, darbus, kaip ir dabar, dalino tarp Švedijos ir Lietuvos.
Iš darbo, nuo kurio jis pradėjo, Saulius išėjo jau po dviejų mėnesių. Tada jis rado žmogų, kuris norėjo, kad būtent lietuvis vadovautų jo namo statybai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Papasakojo, kaip atrodo lietuvių gyvenimas Taivane ir kodėl bilietų atgal į tėvynę jie nesižvalgo5
Nors Taivano salos plotas panašus į Belgijos, sutikti lietuvių čia ne taip paprasta kaip Europos Sąjungos širdyje. ...
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto6
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška52
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai10
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė3
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...