Pusbadžiu gyvenusi lietuvė pateko į auksinį narvelį, iš kurio – atgal į gatvę

Ji nuo paauglystės gyveno viena, apleistoje kaimo troboje be patogumų, prausdavosi lediniame vandenyje, o valgyti gaudavo kartais tik tris kartus per savaitę. Apie tikrus sabalo kailinius, prabangų džipą, vardinius batelius bei rankines Vigantė tegalėjo pasvajoti.

Du, tris ar keturis tūkstančius eurų kainuojantys Christiano Louboutino bateliai, dešimtis tūkstančių kainuojantys kailiniai bei „Chanel“ rankinės dabar vos telpa į V. Lisauskienės spintą. Tačiau nepriekaištingas makiažas, madingi drabužiai ir aksesuarai, prabangūs namai bei kosmopolitiškas gyvenimas slepia kur kas dramatiškesnę dabar Londone gyvenančios moters gyvenimo istoriją.

Buvo laikotarpis, kai valgiau tik tris kartus per savaitę. Iš miltų ir vandens pasidarydavau blynus. Kepdavau juos ant pakūrento pečiaus.

Vigantė gimė ir augo Telšiuose, deja, mamos meilės niekada nepatyrė. Anksti mirus tėvui, o motinai atsisakius auginti savo dukrą, šią priglaudė močiutė. Tačiau sulaukusi 15 metų Vigantė atsidūrė gatvėje. Kad netektų miegoti po atviru dangumi, ji apsigyveno apleistoje kaimo troboje be elementarių patogumų. Ten buvo keturios sienos ir kiauras stogas. Jeigu lauke būdavo minusinė temperatūra, tiek pat būdavo ir viduje. Vandentiekio nebuvo, tad penkiolikmetė vandenį nešiodavo iš šulinio.

„Buvo laikotarpis, kai valgiau tik tris kartus per savaitę. Iš miltų ir vandens pasidarydavau blynus. Kepdavau juos ant pakūrento pečiaus“, – pasakoja Vigantė. Nepilnametė mergina tuomet turėjo išgyventi už 250 litų per mėnesį. Jau tuomet paauglė ėmė galvoti apie išvažiavimą į užsienį, nes sklandė gausybė istorijų, kaip lietuviai iš Anglijos grįžta su pilnomis kišenėmis pinigų. Vos tik sulaukusi pilnametystės, Vigantė pasiskolino pinigų iš kreditų bendrovės ir išvyko uždarbiauti į braškių fermą Anglijoje.

Netrukus Anglijoje ji ne tik prakuto finansiškai, bet ir iškėlė vestuves su savo mylimuoju, kuris dirbo statybose. Vigantės vyras iš statybų darbų vykdytojo sugebėjo tapti verslininku. Jis įkūrė savo statybų įmonę ir tapo pats sau bosu. Šeimos finansinė padėtis kaip reikiant pagerėjo ir lietuvė galėjo sau leisti nedirbti.

„Vyras man nieko negailėjo, dažnai gaudavau šimtus rožių, žiedus su deimantais, prabangius papuošalus“, – apie praėjusį gyvenimo laikotarpį pasakoja Vigantė. Gyvendama santuokoje lietuvė sukaupė milžinišką prabangių batelių bei rankinių kolekciją. Kai kurios rankinės iki šiol yra su etiketėmis, nė karto nenešiotos. Deja, netrukus nutiko tai, ko Vigantė nesitikėjo, – teko bėgti nuo turtingo vyro ir ji, nešina savo rankinių bei batelių kolekcija, kartu su dukra vėl atsidūrė gatvėje.

Moters istorija – šį pirmadienio vakarą 20 val. 25 min. LNK laidoje „Nuo... Iki...“