- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant palengvinti sąlygas emigrantams skolintis būstui Lietuvoje, siūloma keisti šių paskolų sąlygas. Dėl pakeitimų šią savaitę spręs Vyriausybė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas siūlo įstatyme numatyti išlygas, kad emigrantai, gaunantys pajamas svarais sterlingų ar kita valiuta ir besiskolinantys eurais, nebūtų vertinami kaip imantys paskolą užsienio valiuta.
„Tikslas, kad išvykę lietuviai, emigrantai, galėtų kurtis Lietuvoje (...) Nepaisant to, kad teoriškai galima skolintis užsienio valiuta, bet reikalaujamos rizikos draudimo priemonės yra praktiškai neįgyvendinamos. Tai, kad jiems (emigrantams – BNS) būtų sudarytos galimybės nevertinti skolinimo eurais jiems kaip skolinimo užsienio valiuta. Tai tuomet sudarytų jiems palankesnes sąlygas pasiskolinti, pirkti būstus ir, tikėtina, grįžti į Lietuvą“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.
Pasak jo, įstatymo pakeitimais taip pat siekiama apsaugoti gyventojus nuo rizikos, skolinantis užsienio valiuta, nes dabartinis reguliavimas vis dar numato tokią kreditavimo galimybę.
„Kurso svyravimai (yra rizikingi – BNS). Skolinimasis užsienio valiuta ilgam laikui ir didelėmis sumomis gali sukelti sunkiai pamatuojamų nuostolių. Ir prieš dešimt metų įvykęs skolinimasis Šveicarijos frankais yra to pavyzdys. Tačiau ir 2014 metais Europos Parlamento užsakymu atlikta studija nurodo, kad skolinimasis, ypač būstui, užsienio valiuta yra viena iš rizikų, kurios reiktų vengti“, – argumentavo S. Jakeliūnas.
Seimo narys įstatymo pakeitimuose, be kita ko, numato, kad paskola galėtų būti suteikiama eurais arba tik ta valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.
Finansų ministerija, iš esmės siūlanti pritarti pakeitimams, vis dėlto rekomenduoja neriboti žmogaus teisės pačiam pasirinkti, kokia valiuta jis norėtų gauti kreditą.
Pasak S. Jakeliūno, sprendimas Seime turėtų būti priimtas dar pavasario sesijoje, bet pakeitimai įsigalioti galėtų ir vėliau, galbūt nuo kitų metų pradžios.
Pernai liepą Lietuvoje pradėtas taikyti naujas būsto paskolų rinkos reguliavimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu į Lietuvos teisę perkelta vadinamoji Būsto kredito direktyva.
Lietuvos banko teigimu, dėl didesnės rizikos vartotojui atskirai reglamentuotos ir būsto kredito užsienio valiuta sutartys, pagal kurias kredito valiuta yra kita nei jo gavėjo pajamų ar gyvenamosios šalies valiuta. Kitaip tariant, būsto paskola eurais emigrantui, pajamas gaunančiam ne eurais, laikoma kreditu užsienio valiuta ir galioja papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, įskaitant ir banko pareigą pasiūlyti žmogui priemonę valiutos rizikai valdyti.
Tokia priemonė turi būti suprantama vartotojui, pavyzdžiui, didesnė kredito palūkanų norma, už kurią valiutos kurso pasikeitimo riziką prisiimtų pats paskolos davėjas, tačiau pagal įstatymą vartotojas neprivalo pasinaudoti tokia priemone.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...