- Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaikų auklėjimas – jautri tema
Prireikė net septynerių metų, kad Jolita vėl atsidurtų ant to paties laiptelio, ant kurio buvo gyvendama Kaune. Pagaliau ji ir vėl dirba pedagoginį darbą. Deja, pagreitinti viso šito proceso neįmanoma, kiekvienas atvykėlis turi pereiti tą pradinį sunkųjį laikotarpį, tvirtina lietuvė.
Gyventi į šią šalį Jolita atvyko nemokėdama vokiškai, tai buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl apie darbą darželyje galėjo net nesvajoti. Sunkumų dėl kalbos jai kyla iki šiol.
„Aš atėjau mokėdama kažkiek tos kalbos, negali visai nemokėti, nes tavęs nepriims. Mano darbe yra gana nemažai rusų šeimų, yra ir turkų, ir iš Maroko. Mamos pačios irgi nemoka kalbėti [vokiškai]. Na, [bendraujame] gestais, rankomis. Nupieši ant lapelio, jeigu ko nors reikia. [...] Mokinuosi, stengiuosi ir susišnekam“, – sako Jolita.
Pati namuose dvi dukras auginanti emigrantė teigia, kad lietuviai savo vaikus auklėja daug griežčiau nei vokiečiai.
„Tarkim, bent kaip mes [Lietuvoje] dirbdavome, tai vaikai negalėdavo su žirklėmis kirpti lapo, o čia kad ir metų su puse vaikui duodi žirkles, sėdi šalia ir jis karpo tuos lapus, kad motorika lavintųsi. [...] Vaikams suteikiama didesnė laisvė ir pavojingo gyvenimo daugiau duodama, kad išmoktų, žinotų“, – teigia emigrantė.
Vaikų auklėjimas Vokietijoje itin jautri tema. Jau daugybę metų bet koks smurtas šeimoje yra griežtai smerkiamas ir baudžiamas. Visi darželių darbuotojai privalo su vaikais būti itin jautrūs ir dėmesingi. Netoleruojamas net ir balso pakėlimas.
„Barti galima, bet ne šaukti. Jokių bausmių – turi aiškinti, kol supras. Jeigu suplėšė knygą, tai aš ateinu ir pasakau, kad negalima šitaip daryti: skauda tai knygutei, jeigu tau dabar kas nors atsitiktų, na, įsibrėžtum, tai irgi skaudėtų. Na, ir aiškini, žiūri, padedi tą knygą ir neleidi – bent jau aš neleidžiu – tuo momentu imti dar vienos. Tai kaip ir bausmė“, – pasakoja moteris.
Į žmones, dirbančius pedagoginį darbą, vokiečiai žiūri per didinimo stiklą. Tėvai nori kontroliuoti kiekvieną vaikų priežiūros specialistų žingsnį. Jolita sako, kad šioje šalyje dažnai kyla barnių tarp auklėtojų ir tėvų, tačiau jai į nemalonę situaciją teko patekti tik vieną kartą.
„Esu turėjusi vieną vienintelį konfliktą. Atvedė mama ryte vaiką į darželį ir tikrai matėsi, kad jis serga. Ji, aišku, melavo ir nesakė, kad davė vaistų nuo temperatūros, naktį jam buvo ta temperatūra. Vaikas sėdi „išleipęs“, ašaros bėga. [Bet ji pasakė:] ne, kol temperatūra neužkils, aš neateisiu jo pasiimti. [...] Tačiau aš jai pasakiau, kad tikrai nepriimsiu jo, nes jis nėra sveikas, paskui mes pačios susirgsim“, – prisimena Jolita.
Iš darbo darželyje neprasigyvensi
Lietuvė sako, kad vokiški darželiai ir mokyklos tampa panašūs į tautų mugę. Vokiečiai tarp vaikų jau mažuma, visi kiti – atvykusių emigrantų vaikai, kalbantys skirtingomis kalbomis, priklausantys skirtingoms bažnyčioms, turintys pačių įvairiausių papročių.
„Vienoje grupėje yra 11 vaikučių ir tik trys – vokiečiai. Viena šeima yra rusai, viena – maišyta: mama – vokietė, o tėtis – indas. Yra lenkų šeima, turkai, marokiečiai. [...]
Turkai, marokiečiai nevalgo kiaulienos. Tai pirmas klausimas, jeigu paskaito tos dienos meniu, kur, tarkime, bulvių košė su dešrelėmis, – ar dešrelės ne iš kiaulienos. Pas mus daržely nėra kiaulienos, mes neužsakinėjame. Vištiena. [Tada jie sako:] bet mes nevalgome vištienos namuose ir vaikui negalima. Na, tai įdedi tos bulvių košės, įdedi daržovių, vaikas sėdi ir žiūri gailiomis akytėmis. Ir nevalgo. [...] Dėl maisto būna toks labai didelis priekabumas, nors labai daug bendradarbiaujame su šeimomis. Tiesiog elektroninius laiškus direktorius siunčia, ir klausiame nuomonių, kai ateina vaikų pasiimti“, – pasakoja Jolita.
Didžiulis dėmesys vaikams ir jų tėvams – senos Vokietijos tradicijos. Tačiau už tokį smulkmeniškumą tenka susimokėti. Lietuvė sako, kad vaikų auklėjimas šioje šalyje yra gana brangi ir ne visiems prieinama paslauga.
„Mūsų darželyje kaina – beveik 250 eurų už mėnesį. Bet į tą kainą įeina ir sauskelnės, ir maistas. Bet būna ir brangiau. Kituose darželiuose net žiūri į tėvų pajamas. Atskaičiuoja procentą. Viena pažįstama už lopšelį moka 500 eurų per mėnesį. Lopšelis visada brangesnis, nes kainuoja sauskelnės ir priežiūra yra kitokia“, – sako emigrantė.
Darželiai kainuoja daug, tačiau tai nereiškia, kad juose dirbantys gauna didelius atlyginimus. Jolita aiškina, kad prasigyventi dirbant tokį darbą neįmanoma. Pradedantys darbuotojai, pagalbinės auklėtojos ir šeimininkutės gauna tik vokišką minimumą: „450–600 eurų per mėnesį. [...] Auklėtojos, turinčios išsilavinimą, aišku, gauna daugiau, dar priklauso nuo stažo, kiek metų pradirbusios.“
Atostogauja tik Lietuvoje
Nors pagaliau turi savo svajonių darbą, dabartinės situacijos Jolita neidealizuoja. Sako, kad Vokietijoje dabar ne patys geriausi laikai, čia būti darosi vis pavojingiau.
„Tikrai nėra labai didelio susižavėjimo. Dabar išvis visokie terorizmo aktai, išpuolimai, tai baisu. [...] Nesu nukentėjusi, bet nejauku gatvėse dabar vaikščioti. Ypač vakare, kai sutemsta. Taigi jie eina bandomis. Ir nužiūrinėja. Aišku, nesikabinėja, nieko, bet nejauku. Ir vaikų jau nebeišleidi“, – sako lietuvė.
Jolita su vyru jaučia, kad jau greitai bus tas laikas, kai teks pasukti atgal tikrųjų namų link. Lietuva – jiems pati gražiausia šalis, tik ten Kolesnikovai važiuoja atostogauti. Ne į Turkiją ar Tailandą, o būtent į savo mylimą Kauną.
„Stengiamės per metus bent kartą grįžti. Kai atostogų gaunam, mėnesį tai tikrai [praleidžiame Lietuvoje]. Lankome gimines, draugus, važiuojam poilsiauti. Atostogos yra atostogos. Bet vis vien nevažiuojam į Turkiją ar kažkur kitur“, – sako „Emigrantų“ pašnekovė.
Jolita ragina labiau vertinti tai, ką turime. Mūsų šalies grožis ir ramybė yra didžiausias turtas, kurio daug kas nepastebi. „Vis tiek aš čia gimiau, užaugau. Kad ir niūru, ir tie žmonės pikti atrodo, bet vis tiek sava. Nors čia ir gyvename septynerius metus, vokiete nesijaučiu. Aš esu lietuvė. Tai ne mano šalis, kad galėčiau likti visam laikui“, – tvirtina Jolita.
Laidą „Emigrantai“ žiūrėkite antradieniais 19.30 val. – per LRT TELEVIZIJĄ. Įrašus galite peržiūrėti LRT mediatekoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto5
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška51
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai7
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė3
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...
-
Saulės pasigedę lietuviai Tailande atrado naujus namus32
Įsivaizduokite, kad vieną dieną susikraunate lagaminą, pasiimate savo šeimos narius ir po dvylikos valandų skrydžio nusileidžiate Pietryčių Azijoje – Tailando karalystėje. Nes nuo šiol čia bus jūsų namai. „Mes tai padar...