A. Anušauskas: dėl karo Ukrainoje NATO reikia stiprinti kolektyvinę gynybą

„Euroatlantinė erdvė nėra taikoje, tačiau Aljanso kardas ir skydas tvirtai saugo savo nares. Praėjusiais metais priimti sprendimai grąžina NATO prie kolektyvinės gynybos ištakų, o tai gerokai stiprina Lietuvos saugumą ir dar kartą patvirtina narystės NATO svarbą“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

„Šiam sprendimui įgyvendinti dar reikia padaryti daug, tačiau esminis pokytis mąstysenoje, strategijoje ir planavime yra įvykęs ir tai yra itin geras ženklas Lietuvai bei kitoms rytinėms Aljanso narėms“, – pridūrė jis.

Anot ministro, 19-ieji Lietuvos narystės NATO metai buvo pažymėti brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą.

„Kremliaus planas žlugo, nes atsakas į šį karą buvo tvirtas tiek herojiškai besikaunančių ukrainiečių, tiek ir juos remiančių valstybių. Per praėjusius metus įvyko ne vienas lūžis atskirų valstybių strateginiame mąstyme“, – sakė A. Anušauskas.

Anot jo, buvo peržengta ne viena raudonoji linija. Aljansas, reaguodamas į pradėtą karą, sustiprino atgrasymą, padidino parengtį gynybai.

Rusija išlieka ilgalaike karine grėsme NATO, o rytiniam Aljanso pakraščiui tai – egzistencinė grėsmė.

„Į rytinę Aljanso dalį perkelti tūkstančiai papildomų karių, padidinta oro ir jūrų pajėgumų parengtis ir aktyvumas. Pernai birželį NATO viršūnių susitikimo Madride metu Aljanso šalių lyderiai vieningai sutarė toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą rytinėse NATO šalyse, buvo įkurtos keturios naujos priešakinių pajėgų kovinės grupės, numatyta galimybė padidinti NATO priešakines pajėgas iki brigados dydžio“, – sakė ministras.

Pasak A. Anušausko, į Lietuvoje esančią priešakinių pajėgų kovinę grupę sąjungininkai atsiuntė papildomų karių, buvo sustiprinta oro policijos veikla. Jungtinės Valstijos (JAV) pastiprino savo karių buvimą bei patvirtino nuolatinį rotacinį bataliono dydžio buvimo Lietuvoje planą.

Anot jo, pradėtas įgyvendinti bendras Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio komunikatas dėl Vokietijos pajėgų didinimo Lietuvoje iki brigados dydžio vieneto: rengiama tinkama karinė infrastruktūra sąjungininkų pajėgoms ir vykdomos nuolatinės konsultacijos su Vokietija dėl pajėgų didinimo.

„Rusija patyrė strateginį pralaimėjimą Ukrainoje. Plati tarptautinė Ukrainą remiančių valstybių koalicija, kurios dalimi esame, visomis išgalėmis prisideda, kad Ukraina kuo greičiau pasiektų pergalę šiame kare“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, Kremliaus planai rodo ryžtą tęsti ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais, o karinių pajėgumų atstatymas ir plėtra siekiant savo imperialistinių tikslų bus vykdomi bazinių Rusijos gyventojų ekonominių ir socialinių poreikių sąskaita.

„Rusija išlieka ilgalaike karine grėsme NATO, o rytiniam Aljanso pakraščiui tai – egzistencinė grėsmė“, – sakė ministras.

Anot ministro, liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus priimami sprendimai, kuriais NATO tęs persiorientavimą kolektyvinei gynybai.

Tai, pasak A. Anušausko, yra ypatingai svarbu regiono saugumui.

„Siekiame, kad iki Vilniaus viršūnių susitikimo būtų pasistūmėta įgyvendinant užsibrėžtus tikslus atgrasymo ir gynybos darbotvarkėje, užtikrinant priešakinę gynybą. Tuo pačiu dvišaliai tęsiame darbus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje, kuri irgi yra atgrasymo ir priešakinės gynybos sudedamoji dalis“, – kalbėjo jis.

A. Anušauskas taip sakė besitikintis, kad Aljanso viršūnių susitikime Švedija ir Suomija bus pasveikintos kaip lygiateisės NATO narės.

„Šių stiprias karines pajėgas turinčių šalių prisijungimas gerokai sustiprins Baltijos jūros regiono, taigi ir Lietuvos saugumą. Taip pat intensyviai siekiame pakylėti NATO ir Ukrainos santykius į aukštesnį lygmenį, kuris ilgalaikiai nuvestų link jos neišvengiamos narystės Aljanse“, – kalbėjo jis.

Ministras pakartojo sieksiąs didinti investicijas į gynybą ir tikisi, kad 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto finansavimas taps minimalia riba.

Pilnateise NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną.