Apkaltinta dėl tuščio kritikavimo opozicija pažėrė priekaištų valdantiesiems: mus „išdūrė“

Opoziciją tokie ministro pareiškimai tiesiog supykdė. Valdantiesiems oponuojančių partijų lyderių teigimu, akivaizdu, kad kritikos strėles į opoziciją nukreipę valdantieji ne tik apsinuogino ir parodė visas savo ydas, bet ir išsidavė, kad patys suprato, jog yra visiškoje desperacijoje.

Centro kairei priklausančių partijų lyderiai sako nesuprantantys, kodėl valdantieji nesupranta ir neįsiklauso į jų kritiką bei iniciatyvas. Opozicija neslepia ir nusivylimo, kad politiniai konkurentai juos apgaule birželį susigrąžino į Seimo posėdžių salę. Politikai pažymi, kad dešinieji ne tik atmetė visas iniciatyvas dėl infliacijos, bet ir netesėjo pažado sudaryti darbo grupę, kur opozicija ir Vyriausybė galėtų padiskutuoti dėl valstybę slegiančių išaugusių kainų. Seimo pirmininkė liko „didžiausia melagė“, sako partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Tuo tarpu socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė abejoja, ar opoziciją „išdūrusi“ valdžia apsieis be pasekmių.

„Dabar pasitikėti valdančiaisiais negalima ir neįmanoma“, – Eltai sakė politikė.

Ne ką mažiau aštriai opozicija reaguoja ir į sprendimus užsienio politikos srityje bei tai, kaip juos linkęs yra ginti G. Landsbergis. Centro kairei priklausantys politikai tvirtina esantys šimtu procentų tikri, kad reikšdami priekaištus ir grasindami interpeliacija Lietuvos diplomatijai vadovaujančiam G. Landsbergiui, yra teisūs bei konkretūs. S. Skvernelis, komentuodamas G. Landsbergio išsakytas pastabas opozicijai, tikina, kad būtent ministras dėl Kaliningrado tranzito elgėsi nenuosekliai, neapgalvotai ir netgi manipuliavo bandydamas Seimo narius sugraudinti uždarame parlamento komiteto posėdyje.

Abejoja, ar kritikos nepriimantis G. Landsbergis yra savo vietoje

G. Landsbergis interviu Eltai teigė, kad sunku suprasti oponentų argumentų kritiką dėl jo vadovaujamos ministerijos vykdomos užsienio politikos ir konkrečiai dėl Kaliningrado tranzito. Anot konservatoriaus, politinių oponentų pastabos ir priekaištai nėra aiškūs, o kartais net apskritai sunku susigaudyti, kurioje pusėje stovi opozicija.

Savo ruožtu opozicinių partijų lyderiai stebisi tokiomis užsienio reikalų ministro pastabomis. Jei ir kyla klausimų dėl to, kas kur stovi, tvirtina jie, tai tik dėl to, ar tikrai savo vietoje yra pats G. Landsbergis. Tiek S. Skvernelis, tiek V. Blinkevičiūtė, tiek Ramūnas Karbauskis tarsi vienu balsu kartoja – būtent užsienio reikalų ministras elgėsi skubotai, nekompetentingai, ne visada paskaičiuotai ir ypač ne visada veiksmus aiškiai ir smulkmeniškai suderinęs su ES partneriais. Todėl, akcentuoja opozicijai priklausantys politikai, G. Landsbergio pažertus priekaištus opozicijai, kad ši taip ir nesugebėjo pateikti aiškios ir argumentuotos kritikos dėl Kaliningrado tranzito ar kitų klausimų, reikėtų vertinti tik kaip išsisukinėjimą.

Kalbant apie Kaliningrado tranzitą, mes matome, kad nuo istorijos pradžios Vyriausybę lydi akiplėšiškas melas.

„Tai yra ieškojimas pasiteisinimų, kai pats neatlieki namų darbų ir viso reikalingo darbo, kai iki galo neišsiaiškini detalių, pavyzdžiui, kaip turėtų judėti tranzitas. Tad dabar ieškoti kaltų yra nesolidu. Tai yra puikus pavyzdys, kai padarai, o paskui galvoji, kaip išsisukti“, – apmąsčiusi G. Landsbergio Eltai išsakytus komentarus svarstė V. Blinkevičiūtė.

„Tad tikrai kyla klausimų dėl G. Landsbergio darbo kokybės ir profesionalumo“, – pridūrė socialdemokratė.  

S. Skvernelis: dėl Kaliningrado tranzito G. Landsbergis melavo

G. Landsbergio išsakytos pastabos bei kritika opozicijai, ypač  Kaliningrado tranzito klausimu, abejingo nepaliko S. Skvernelio. Ir veikiausiai neatsitiktinai. G. Landsbergis ne kartą yra išskyręs S. Skvernelį, kaip esą nenuosekliai kalbėjusį apie Kaliningrado tranzito problemos sprendimą.

„Lyg ir kalbėjo apie tai, kad tranzitas turėtų vykti, vėliau, kad jis neturėtų vykti. Kur kas būtų paprasčiau, jei opozicija labai aiškiai formuluotų savo koncepciją“, – interviu Eltai praėjusią savaitę sakė G. Landsbergis.

S. Skverneliui tokie argumentai – nesuprantami. Jo teigimu, akivaizdu, kad visą Kaliningrado tranzito istoriją lydėjo melas iš Vyriausybės pusės.

„Kalbant apie Kaliningrado tranzitą, mes matome, kad nuo istorijos pradžios Vyriausybę lydi akiplėšiškas melas“, – sakė S. Skvernelis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pirmiausiai, tikino ekspremjeras, jis pats niekados nebuvo pasisakęs apie išskirtinį Rusijai tranzito koridorių per Lietuvos teritoriją.  

„Pradeda kalbėti kažkokias nesąmones apie tai, kad mes norime Kaliningradui išskirtinio koridoriaus. Mane kaltina, kad mes norime... Tegu jis žiūri visus tarpvalstybinius tiek Lietuvos ir Rusijos, tiek ir Rusijos – ES susitarimus. Tegu įvertina, ar tai yra specifika, ar ne“, – aiškino S. Skvernelis.

Pasak jo, visi išsakyti priekaištai valdantiesiems dėl Kaliningrado atsiremia į tai, kad priimti skuboti, nesustyguoti sprendimai, kad visai ne vietoje ministerijos ėmėsi interpretuoti, o vėliau, kilus sumaiščiai, – laviruoti. Politikas prisiminė birželio 22 d. vykusį uždarą jungtinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Užsienio reikalų komitetų (URK) posėdį. Nepraėjus nei savaitei po to, kai kilo diskusijos dėl sustabdyto rusiško plieno ir juodųjų metalų gabenimo per Lietuvą į Kaliningradą, komitetų nariams G. Landsbergis komentavo priimto sprendimo logiką.

Nors po susitikimo G. Landsbergis kalbėjo, kad taikydama ribojimus tranzitui į Kaliningradą Lietuva vadovavosi europiniais sprendimais ir kad EK išaiškinimai bei reglamentas nepalieka erdvės jokiai interpretacijai, ekspremjeras S. Skvernelis dar tuo metu aiškino, kad Lietuva turėjo kitokią galimybę.

Panašiai S. Skvernelis kalba ir dabar. Maža to, žvelgdamas retrospektyviai į situaciją, S. Skvernelis tikina dabar supratęs, kad būtent G. Landsbergis elgėsi taip, kuo dabar kaltina opoziciją, – nenuosekliai. Jo teigimu, minėtame uždarame komitetų posėdyje G. Landsbergis kone su ašaromis akyse akcentavo, kad sprendimas dėl Kaliningrado tranzito yra teisingas, nes būtina reaguoti į Rusijos įvykdytas žudynes Bučoje.

„Užsienio reikalų ministras ir neviešame jungtiniame komiteto posėdyje vos ne su ašaromis akyse pasakojo, kaip yra svarbu tas fiziškas Kaliningrado tranzito uždraudimas. Jis akcentavo, kad jis buvo priimtas po Bučos žudynių, kad tai emociškai labai svarbus dalykas ir kad tai reikia suprasti“, – sakė S. Skvernelis.

Užsienio reikalų ministras ir neviešame jungtiniame komiteto posėdyje vos ne su ašaromis akyse pasakojo, kaip yra svarbu tas fiziškas Kaliningrado tranzito uždraudimas.

Todėl, tęsė jis, keista buvo po trijų savaičių išgirsti Užsienio reikalų ministerijos reakciją, kai Briuselis visgi nurodė Lietuvai atnaujinti rusiškų prekių tranzitą geležinkeliais. Ekspremjeras galvoje turėjo URM išplatintą pranešimą, kuriame buvo sureaguota į Komisijos sprendimą. Šiame pranešime taip pat buvo pasveikintos EK nuostatos, kurias derybose pavyko iškovoti. Viešojoje erdvėje toks URM pranešimas sukėlė klausimų. Visgi kitą dieną premjerė pažymėjo, kad URM pasveikino ne naujas EK gaires Lietuvai, bet nuostatas, neleidusias grįžti į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado.

Visgi S. Skverneliui svarbi pirmoji URM reakcija. Būtent ji ekspremjerui sukėlė klausimų ir, kaip sako politikas, pagrindo abejoti, ar iki tol ministro opozicijai pristatyta įvykių logika buvo teisinga. 

„Jie melavo, kad jiems yra svarbios tos sankcijos, kad jie kovėsi dėl sankcijų. Bet, pasirodo, jie nesikovė dėl sankcijų ir kad išimtis buvo numatyta nuo pat pradžių – jie pasveikino. O po to apkaltino opoziciją, kad nenuosekliai elgėsi“, – teigė S. Skvernelis.

Taigi S. Skvernelis žeria priekaištus užsienio reikalų ministrui dėl nenuoseklumo – dėl ko pats yra G. Landsbergio kritikuojamas. Dėl nenuoseklumo, painiojimo ir laviravimo.

„Tas melavimas, kad mums buvo svarbu, jog į Kaliningradą apskritai nebūtų jokie sankcionuoti kroviniai vežami, pasirodo, kad ši pozicija nebuvo ginama atitinkamuose formuotuose: tiek ambasadorių, tiek ministrų, galbūt ir prezidento lygmeniu. Po to buvo melas, kad jie nežino, kaip čia reikia elgtis, nors labai aiškiai buvo suformuota Komisijos pozicija ir pasakyta, kad jei kažko reikia – išaiškinimas bus. Bet nesulaukus išaiškinimo draudimas pradėtas taikyti ir niekas nebuvo padaryta, kad tas išaiškinimas būtų greitesnis, kad būtų informuota visuomenė ir įmonės. Po to, kai pasirodė išaiškinimas – ji sveikino, nors prieš tai sakė, kad gynė, kad to tranzito nebūtų... Tai nuolatinis žmonių ir oponentų kvailinimas“, – tai, kaip regi visą Kaliningrado istoriją, pasakojo S. Skvernelis.

„Jie yra mėgėjai, tai yra mėgėjiška politika. Jie nežiūri nei galiojančių teisės aktų, nei galiojančių sutarčių, įsipareigojimų“, – teigė jis.

Neįtikino argumentas, kad kritikuojama ne politika, o Landsbergio pavardė

Parlamentaras atmetė ir dar vieną konservatorių priekaištą opozicijai. Pasak S. Skvernelio, pasakymas, kad Užsienio reikalų ministerijai tenkanti kritika yra tik dėl to, kad jai vadovauja Landsbergio pavardę turintis ministras, yra absurdiška. Priešingai, teigia S. Skvernelis, Landsbergio pavarde šioje situacijoje yra kaip tik bandoma prisidengti.  

„Žmonės yra nepasiruošę, žmonės dengiasi savo pavarde, nes pavardė garantuoja postą, ir būtent dėl to mes turime problemas, kurios kyla mūsų valstybei – ne tik ekonominę grėsmę“, – sakė S. Skvernelis, galiausiai pažymėdamas, kad, jo turimomis žiniomis, į Lietuvą jau kreivai ėmė žiūrėti ir užsienio partneriai.

„Mes girdime, mes turime savo kanalus, savo šaltinius ir tikrai Lietuva yra vertinama kaip nenuspėjama, neprognozuojama valstybė“, – sakė jis.