- Jurgita Šiugždinienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertinant Seimo narių darbą viešojoje erdvėje dažniausiai mirga skaičiai: kiek kas panaudojo parlamentinei veiklai skirtų lėšų, kiek per posėdžius pasisakė ar patylėjo, kiek pataisų ar naujų teisės aktų projektų pateikė. Ar tikrai turėtume tais skaičiais džiaugtis?
Sunkiai prognozuojama
Teisėkūra – labai rimtas, daug patirties ir kompetencijų reikalaujantis procesas. Jame kiekybė tikrai nereiškia kokybės, tad ar tikrai tai tinkamas parlamentarų darbo matas?
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje turime išties rimtą problemą dėl teisės aktų keitimų ir naujų projektų gausos. Jau beveik tris dešimtmečius esame nepriklausomi, o teisėkūros procesas mūsų valstybėje vis dar labai aktyvus. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais Seimas priėmė 863 įvairaus pobūdžio teisės aktus. Į pavasario sesiją susirinkusiems parlamentarams Vyriausybė siūlys svarstyti ir patvirtinti 396 įstatymų projektus. Šį teisėkūros planą dar papildys Prezidentės, pačių Seimo narių iniciatyvos, tad, galima tikėtis, galutiniai skaičiai bus neįtikėtinai dideli.
Kodėl tai problema? Pirmiausia, tai reiškia, kad mūsų teisinė bazė yra labai nestabili ir sunkiai prognozuojama. Tai tikrai nėra geras signalas piliečiams ir investuotojams. Pastebiu tendenciją, kad, teikiant pasiūlymą dėl konkretaus pakeitimo, retai gilinamasi į visą sistemą, plačiau analizuojamas būsimo pakeitimo poveikis, parengiamos alternatyvos, atliekama išsami išlaidų ir naudos analizė.
Kita problema – labai detalūs pagrindiniai teisės aktai. Norime apibrėžti ir aprašyti kiekvieną žingsnį. Vis dėlto daug dalykų galima nustatyti antriniais, įstatymus lydinčiais teisės aktais: Vyriausybės nutarimais, ministrų įsakymais ir pan. Pasaulis keičiasi taip greitai, kad labai sunku numatyti, ar šiandien aktualūs dalykai bus tokie pat svarbūs po kelerių metų, todėl nereikėtų pagrindinių įstatymų apraizgyti detalėmis, procedūrų aprašymais. Vėliau norint jas net ir minimaliai pakeisti, reikia įveikti visą teisėkūros procesą. Tai užtrunka labai ilgai, Seimas apkraunamas darbu, lieka mažai laiko ir resursų rimtiems pokyčiams įvertinti.
Trūksta pasitikėjimo
Teisės aktų detalumas ir gausa parodo, kad esame "legalistinė" valstybė. Norėtume būti šiauriečiai, bet savo administracine praktika esame tikrų tikriausi kontinentinės Europos atstovai su, deja, vis dar ryškiu posovietinės kultūros prieskoniu.
Iš esmės nepasitikime savo piliečiais. Manome, kad jeigu paliksime bent mažiausią landą, tai pro ją visi ir bandys pralįsti. Kartais taip ir nutinka. Vis dėlto mūsų visuomenėje labai trūksta pasitikėjimo vieni kitais ir tą pasitikėjimą turime kurti bei deklaruoti visais lygiais. Tai tikrai atsipirks.
Norėtume būti šiauriečiai, bet savo administracine praktika esame tikrų tikriausi kontinentinės Europos atstovai su, deja, vis dar ryškiu posovietinės kultūros prieskoniu.
Šiaurės šalyse, anglosaksiškose valstybėse per metus priimtų teisės aktų skaičiai yra pastebimai mažesni. Pavyzdžiui, Airija per metus patvirtina apie 200 teisės aktų, Norvegija – apie 150, Danija – 200–300. Šios valstybės žymiai daugiau dėmesio skiria analizei, poveikio vertinimui, diskusijoms su visuomene, plataus partijų konsensuso paieškai. Tai duoda savo vaisių. Taip parengtus teisės aktus reikia rečiau koreguoti, keisti.
Kitas svarbus aspektas – išlaidų ir naudos analizė. Ne vienas ekonomistas mini, kad tokia analizė Lietuvoje praktiškai neatliekama, nors turėtų būti privaloma. Noriu priminti, kad ji yra įteisinta dar 2003 m., Vyriausybei patvirtinus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką. Ji numato, kad, rengiant teisės aktų projektus, būtina analizuoti jų poveikį ne tik atitinkamai reguliavimo sričiai, bet ir valstybės finansams, piliečių ir institucijų administracinei naštai, ekonomikai, viešojo valdymo ir teisinei sistemai, socialiniai aplinkai.
Kodėl tokia analizė neatliekama? Tai lemia kelios priežastys. Visų pirma, nėra politinės paklausos – to retai prašo Vyriausybė, Seimas. Be to, ministerijose trūksta kompetencijų ir resursų tokį vertinimą atlikti, taip pat trūksta gebėjimų išnagrinėti ir įvertinti pateiktas alternatyvas bei jų kokybę.
Ne kiekybiniai rodikliai
Teisėkūra neturėtų užgožti ne mažiau svarios funkcijos – parlamentinės kontrolės. Ir čia Seimo nariai galėtų būti kur kas veiklesni. Kalbu ne apie paviršutinišką įstatymų įgyvendinimo stebėseną, ataskaitų analizę ir formalų rankų pakėlimą už ar prieš. Kalbu apie aktyvų Seimo komitetų dalyvavimą formuluojant rekomendacijas ir pasiūlymus dėl jam atskaitingų valstybės institucijų veiklos, jų metinių ataskaitų vertinimą.
Tikrai galėjome išvengti situacijos dėl LRT, jeigu parlamentinė kontrolė būtų vykdoma nuosekliai. Panagrinėjus teikiamas veiklos ataskaitas tampa aišku, kad Seimo nariams sunku kontroliuoti įstaigų veiklos kokybę – ataskaitos didelės apimties, veiklos prioritetai labai abstraktūs, rezultatai sunkiai pamatuojami, daugeliu atveju veiklos vertinimo rodikliai visai nesuformuluoti.
Fokusuojamasi į rutinines veiklas ir tampa nebeaišku, ko mes tikimės iš atskaitingų valstybės institucijų, kaip matuosime jų sėkmę, už ką skatinsime ar bausime. Tai sritis, kuri reikalauja neatidėliotino dėmesio.
Seimo veiklos vertinimo kokybė nusipelno gilesnės diskusijos, siekiant teisėkūrą vertinti ne kiekybiniais, o kokybiniais rodikliais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
L. Kasčiūnas sako turintis keturis favoritus į Lietuvos kariuomenės vado postą6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako turintis keturis favoritus Lietuvos kariuomenės vado pareigoms užimti. ...
-
Dalyvauti referendume ir prezidento rinkimuose registravosi 48 tūkst. užsienio lietuvių2
Gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl daugybinės pilietybės dalyvauti registravosi per 48 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. ...
-
Vyriausybėje bus minimas Lietuvos narystės ES 20-metis3
Vyriausybės rūmuose Vilniuje penktadienį bus iškilmingai paminėtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetis. ...
-
Ministerijoje minimas draugiškų Lietuvos, Lenkijos santykių sutarties 30-mečio jubiliejus2
Užsienio reikalų ministerijoje (URM) penktadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Partijos trauks burtus, kokiu numerius bus įrašytos EP rinkimų biuletenyje
Partijų atstovai penktadienį Seime trauks burtus, kokiu numeriu bus įrašytos į Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenį. ...
-
G. Landsbergis su Pietų Korėjos kolega aptars dvišalio bendradarbiavimo plėtrą6
Lietuvos diplomatijos vadovas penktadienį lankosi Pietų Korėjoje, kur su šios šalies kolega aptars dvišalio bendradarbiavimo plėtrą. ...
-
G. Nausėda, A. Duda stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje, dalyvaus diskusijoje VDU2
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda) penktadienį stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas Alytaus rajone, dalyvaus diskusijoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU). ...
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...