Ar Seimo nariai moka skaičiuoti?

Užsidaro pirmieji

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas neabejoja, kad taip staigiai ir neproporcingai padidinant mokestį 50 proc., kaip siūloma įstatymo projekte, B kategorijos automatams taps nepakeliama našta.

"Olympic Casino Group Baltija" jau pranešė, kad Lietuvoje uždarys vienuolika lažybų punktų ir B kategorijos salonų. Bendrovės pranešime pastebima, kad jeigu mokestis nėra objektyviai pagrįstas, ilgainiui dalį verslo įstums į šešėlį arba į kitas jurisdikcijas, kuriose sunku apskaičiuoti Lietuvos piliečių išleidžiamas sumas, jas sukontroliuoti 100 proc. ir užtikrinti visų taisyklių laikymąsi. Lietuvos biudžetas vėl netektų milijonų eurų.

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas O.Smirnovas papildo, kad netekčių valstybei bus ir daugiau. "Valstybė neteks specialaus lošimų mokesčio, kurį iki šiol mokėjo šis lošimų organizatorius. 50 darbuotojų neteks darbo. Tai reiškia, kad darbdavys taip pat nemokės GPM, Sodros mokesčių. Tiems 50 žmonių valstybė bus įpareigota mokėti socialines garantijas", – pastebi O.Smirnovas, neslepiantis, kad ir jų asociacijos nariai svarstys, ar neverta pasitraukti iš Lietuvos rinkos. Tuomet valstybė patirtų dar daugiau nuostolių, o lietuviai laisvalaikį lošimų salonuose leistų kaimyninėse šalyje.

Asociacijos prezidentas svarsto, jei mokestis didėtų 10–20 proc., jis nebūtų toks dramatiškas. Šiuo atveju net nelieka laiko skaičiavimams. Verslo organizatoriai prie esamų sąnaudų prideda dar 50 proc., ir mato, kaip vienas ar kitas B kategorijos automatų lošimų salonas funkcionuos – pelningai ar ne.

"Jei matai, kad ne, nusprendi uždaryti, atleisti žmones. Mūsų skaičiavimu 50 proc. padidinus mokesčius, bendrovės, kurios dirba vien tik B kategorijos automatų sektoriuje, kasmet praras per 2 mln. eurų", – pastebi O.Smirnovas.

Asociacijos prezidentą stebina tokia staigi mokesčio padidinimo įvestis, neduodant perinamojo laikotarpio. Logika ir kitų Europos šalių patirtis rodo, kad drastiškiems mokestiniams pakeitimams skiriamas bent jau pusės metų pereinamasis laikotarpis, kad verslas galėtų prisitaikyti. Pasak O.Smirnovo, dar šią vasarą Vyriausybė pritarė, kad mokesčio didinimas galėtų būti atidėtas iki 2022 m.

Mūsų skaičiavimu 50 proc. padidinus mokesčius, bendrovės, kurios dirba vien tik B kategorijos automatų sektoriuje, kasmet praras per 2 mln. eurų.

Prisidengia priklausomybėmis?

Tai, kad Vyriausybė turi minčių keisti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą, nebuvo naujiena. Pasak O.Smirnovo, įstatymo projektas dėl lošimo mokesčio didinimo buvo pateiktas 2017 m. pabaigoje. Tuo metu tai buvo projektinė vizija.

"Mūsų manymu, mokesčių reformų negali inicijuoti atskiri Seimo nariai arba grupė, niekaip neišmanantys finansų ir verslo ypatumų. Mokestinė reforma yra vykdomosios valdžios – Vyriausybės  kompetencija. Finansų ministerija turi paskaičiuoti ir įvertinti, ar verslas pajėgus, ar pajamos augo ir ar yra pagrindas daugiau apmokestinti", – vykstančiais Seimo narių eksperimentais stebisi O.Smirnovas.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, paskutinių dvejų metų B kategorijos automatų pajamos sumažėjo 5 proc. Šios kategorijos salonų Lietuvoje yra daugiausia, todėl didžiausia mokesčių našta kristų ant šios rūšies lošimų organizatorių pečių.

"Iniciatyva didinti mokesčius turėtų būti iš Vyriausybės. Seimo nariai nei duomenų, nei žinių apie tai, kaip funkcionuoja šis verslas, neturi, o turi tik paviršutinišką požiūrį. Seimo nariai dažnu atveju remiasi požiūriu – patinka ar nepatinka", – kritikos negailėjo O.Smirnovas.

Skaidri kontrolė

Didinti mokestį ne vienintelė žinia lydėjusi Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovus. Panašiu laiku buvo pateiktas siūlymas visus lošimų automatus sujungti į vieningą kontrolės sistemą.

Finansų ministerijoje buvo apsispręsta, kad siekiant supaprastinti lošimų priežiūros tarnybos administravimą, sujungti visus automatus į vieną platformą, kad būtų galima operatyviai matyti visą įrangą ir kasdien cirkuliuojančius finansus. Esą būtų toks savotiškas skaidrus kontrolės mechanizmas.

"Tačiau susidurta su problema, nes lošimų automatai yra skirtingų gamintojų, iš skirtingų šalių – jie neturi vieningo techninio protokolo, kuris leistų būti sujungtiems į vieningą tinklą. Tam, kad tie automatai galėtų prisijungti prie Lošimų tarnybos sukurtos techninės platformos, jie turi kalbėti ta pačia kalba. Tik tada visi duomenys galėtų suplaukti į kontrolės tarnybą", – technines kliūtis dėstė O.Smirnovas.

B kategorijos automatai yra riboto lošimo. Tai reiškia, kad lošimas kainuoja 50 euro centų, o didžiausias galimas laimėjimas yra iki 100 eurų. Pasak O.Smirnovo, būtent dėl to, kad automatai yra riboto lošimo, visame pasaulyje lošimų kontrolės tarnybos nemato pagrindo diegti brangios įrangos arba jungti automatų prie brangiai kainuojančios platformos. Atsižvelgiama, kad lošimų organizatorius gali neuždirbti tiek, kiek kainuos ta sistema.

Tačiau tik ne Lietuvoje. Finansų ministerija aiškinamajame rašte nurodė, kad dalis automatų negali būti sujungti į bendrą sistemą, todėl buvo apskaičiuota, kad per 1 000 automatų teks keisti.

"Tokius aiškinimus mes kritikavime, nes jie nesikreipė nei į vieną šios srities ekspertą, įrangos gamintojus. Jie kreipėsi į IT specialistus, kurie nežino daugybės niuansų. Vis dėlto išvados buvo padarytos. Finansų ministerija nurodė, kad investicijos dėl prisijungimo gali siekti iki 9,2 mln. eurų. Tokia suma gultų ant organizatorių pečių, o įgyvendinimo terminas nurodytas 2021 m. lapkritis", – valdžios idėjų kainą skaičiuoja O.Smirnovas.

Neišmokta pamoka?

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas O.Smirnovas pabrėžė, kad dar šių metų liepą Vyriausybė pateikė išvadas, kuriose pasiūlė įstatymo projekto nuostatų didinti lošimų mokestį svarstymą atidėti iki 2022 m. sausio 1 d. Vyriausybė atsižvelgė, kad jau dabar lošimų organizatoriai investuoja milijonus, kad B kategorijos lošimo aparatai būtų sujungti į bendrą sistemą. Tačiau Seimo nariams tai nerūpi.

"Gaunasi paradoksas. Investuosime 9,2 mln. eurų tam, kad vėliau bankrutuotume dėl padidintų mokesčių", – stebėjosi O.Smirnovas.

Jis priminė ir bandymus 2009 m. iš lošimų verslo surinkti daugiau pajamų į biudžetą, tačiau šis eksperimentas patyrė fiasko. Tuo metu buvo padidinti mokesčiai ir suplanuota surinkti papildomus 17 mln. litų. O gavosi taip, kad įsigaliojus naujiems mokesčiams, nesurinko nei tų papildomų 17 mln., nei tų kurie buvo surinkti 2008 m. Keturios lošimų bendrovės bankrutavo, apie tūkstantis žmonių neteko darbo.

"Tai faktinė situacija, kuri ir dabar gali pasikartoti. Juolab, kad visas pasaulis kalba apie ekonomikos lėtėjimą, stagnaciją. Kas gali žinoti ar nepasikartos ir vėl bendra ekonominė krizė", – pastebėjimais dalijosi O.Smirnovas.

Šiai dienai riboto lošimo B kategorijos automatais lošimus organizuojančios bendrovės sukūrė per 1 000 darbo vietų ir investavo daugiamilijonines sumas į 200 stacionarių lošimo vietų. Asociacijos teigimu, tokiu būdu į valstybės biudžetą papildomai kasmet sumokama dešimtys milijonų nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų, Sodros, pelno ir kitų mokesčių.