Ar užteks Seimui politinės valios baigti tyrimą dėl M. Basčio?

„Reikia tik politinės valios ir noro ištirti šį dalyką. Jei jo nebus, visokių kliūčių galima prigalvoti“, – teigia profesorius. Tuo metu buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas mano, kad dažnai komisijos sudaromos partiniu pagrindu ir daugiau politikuoja nei ieško neteisėtos veiklos, todėl esą geriausia, kad visus reikiamus tyrimus atliktų NSGK.

Trečiadienį posėdžius pradėjo parlamentaro M. Basčio apkaltos komisija ir šio Seimo nario ryšių galimą grėsmę nacionaliniam saugumui įvertinti turintis laikinosios komisijos teisėmis veikiantis Seimo NSGK. Toks sprendimas buvo priimtas atsisakius minties kurti atskirą tyrimo komisiją. Kad būtų sudaryta laikinoji komisija, kuri plačiau panagrinėtų M. Basčio ryšių galbūt keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, norėjo Seimo opozicija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis LRT.lt teigė, jog galiausiai rastas kompromisas, kuris esą nėra blogiausias variantas.

„Teisingiausias variantas būtų buvęs toks, kaip siūlėme, kad būtų sukurta specialioji komisija arba NSGK suteikiant reikiamas funkcijas. Pirmiausia reikėtų atlikti nuoseklų ir išsamų tyrimą dėl visų faktų, apie kuriuos esame girdėję. Tuomet, remiantis ta informacija, būtų kuriama kita – apkaltos – komisija. Dabar bus dirbama vienu metu paraleliai, todėl gali būti daug sumaišties: persidengs darbai, kai kurie žmonės liudys abejoms komisijoms. Tai nėra optimalus variantas, bet geriau, nei būtų sukurta tik apkaltos komisija“, – lygino G. Landsbergis.

Dabar bus dirbama vienu metu paraleliai, todėl gali būti daug sumaišties: persidengs darbai, kai kurie žmonės liudys abejoms komisijoms. Tai nėra optimalus variantas, bet geriau, nei būtų sukurta tik apkaltos komisija.

Vis tik opozicinių konservatorių lyderis nesiėmė prognozuoti, kaip gali pasibaigti tyrimas dėl M. Basčio: „Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina kalba apie tai, kad priesaikos sulaužymas gali būti nagrinėjamas tik su faktais, kurie padaryti po priesaikos davimo. Dabar komisijos uždavinys yra patikrinti, ar nebuvo pažeisti kokie nors įstatymai, ar nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ar bus atrasta, man sunku pasakyti. Tikiu, kad komisija ištirs atsakingai, pakvies visus susijusius žmones išnagrinėti situaciją ir turėsime atsakymus“.

Geriau visus tyrimus atliktų NSGK

Buvęs NSGK pirmininkas A. Paulauskas abejoja komisijų reikalingumu, tiriant klausimą dėl M. Basčio. „Nagrinėjant žvalgybos informaciją, geriau, kad visus tyrimus darytų NSGK. Ateina iš kitų komitetų, frakcijų deleguoti žmonės ir nėra pasitikėjimo. Tuo metu komitetas dirba tam tikruose rėmuose ir jaučia atsakomybę, ką ir kaip kalbėti. Dažnai komisijos sudaromos partiniu pagrindu ir daugiau politikuoja nei ieško kokios neteisėtos veiklos“, – mano A. Paulauskas.

Buvusio parlamentaro teigimu, ankstesnėje Seimo kadencijoje santykiai tarp NSGK ir žvalgybos institucijų buvo pakankamai atviri.

„Kai dirbau tuos ketverius metus, galiu pasakyti, kad mūsų santykiai su žvalgybos institucijomis buvo pakankamai atviri. Mūsų galimybės bent jau praėjusioje kadencijoje susipažinti su gilesne informacija buvo daug didesnės, nes atsirado pasitikėjimas, bendravimas ir buvo pateikiama gilesnės informacijos. Nežinau, ar panašūs santykiai tarp jų susiklostė dabar. Jei pasitikėjimas būtų, jie gautų daug informacijos“, – tikino A. Paulauskas.

Pasak A. Paulausko, Žvalgybos įstatymas taip pat numato, kad žvalgybos institucijos gali atsisakyti teikti tam tikrą informaciją. „Ten pasakyta, kad gali atsisakyti teikti, bet tam turi būti labai aiškūs argumentai ir motyvai, kodėl atsisako. Viskas priklauso nuo pasitikėjimo – jei jis yra, informaciją gal ir gautų“, – svarsto A. Paulauskas.

Savo ruožtu buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir MRU profesorius dr. V. Sinkevičius teigia, kad komisijos gali gauti reikiamą informaciją.

„Yra Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas, kuriame surašyta, kokias teises turi laikinosios tyrimų komisijos. Jie gali susipažinti su medžiaga, kuri yra Valstybės saugumo departamente (VSD) ir kitur, bet yra išlyga neatskleisti agentų pavardžių ir pan. Bet pačią informaciją, suderinus su VSD ir prokuratūra, turi teisę gauti. Yra Konstitucinio Teismo nutarimas, kad VSD, Generalinė prokuratūra negali nesuteikti galimybės susipažinti laikinajai tyrimo komisijai su medžiaga, tik suderinami techniniai dalykai, kaip tai padaryti“, – LRT.lt komentavo V. Sinkevičius.