Atsiskaitymo grynaisiais ribojimas – kova su šešėliu?

Ankstesnė vyriausybė dar 2015-aisiais planavo įvesti ribojimus atsiskaitymams grynaisiais – fiziniams asmenims – iki 5, o juridiniams – iki 3 tūkstančių eurų. Tačiau toks siūlymas iki Seimo salės taip ir nepriėjo.

Ši vyriausybė, deklaruojanti siekį mažinti šešėlinę ekonomiką, vėl grįžta prie klausimo riboti atsiskaitymus grynaisiais.

„Jei pažiūrėtume į pietines Europos šalis, tai [riba atsiskaitymui grynaisiais] yra apie 1000 eurų, jei pažiūrėtume į Daniją, tai būtų 1300, mes pasirinkome nuosaikesnę, tokią kaip Belgijoje, – 3 tūkst. eurų, nes Lietuvos visuomenė ypač pripratusi prie grynųjų. Tas atpratinimo procesas yra inertiškas, todėl pradėję 3 tūkst. riba, ateityje ją galėtume laikui bėgant mažinti“, – kalba finansų ministras Vilius Šapoka.

Su tokiais valdžios planais kategoriškai nesutinka nei verslas, nei jų buhalteriai. Jie tikina, kad tai būtų papildoma našta verslui, esą jau ir dabar mokesčių prievaizdą privalo informuoti apie įvairias sumas siekiančius sandorius. Teigiama, kad apribojus grynuosius, nei šešėlio sumažėtų, nei valstybė naudos turėtų.

Ribodami grynuosius mes nekovojame nei su kontrabanda, nei šešėliu.

„Lietuva turi 28 proc. šešėlio, Graikija – 24, o pačioje apačioje, mažiausią šešėlį turi Liuksemburgas, Austrija, (8 proc). Jungtinė Karalystė turi 8, Airija – 12, dabar pažiūrėkime į tas šalis – ar jos riboja atsiskaitymus. Nei Airija, nei Liuksemburgas, nei JK, nei Austrija neturi jokių atsiskaitymų grynaisiais ribojimų, tačiau ribojimus dėl atsiskaitymo grynais turi Graikija, kuri savo šešėliu labai panaši su į Lietuvą (ten ribojama iki 500 eurų). Taigi nemanome, kad tai tinkamas instrumentas sumažinti šešėlį“, – pabrėžia buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

„Parama bankams“

„Ribodami grynuosius mes nekovojame nei su kontrabanda, nei šešėliu. Yra valstybėje teisiškai pripažintos dvi atsiskaitymo formos – atsiskaitymai per banką ir kasą, tai jei mes laikome, kad užfiksuodami pinigus kasoje darome nusikaltimą, tai tada pasakykime, kad kasos šalyje nebereikia. Dabar mes, smulkusis verslas, mąstome, kad tai yra parama bankams. Eilinį kartą“, – savo poziciją dėsto Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prezidentė Dalia Matukienė.

Pasak verslininkų, valstybė turėtų elgtis priešingai – didinti ribą, iki kurios galima atsiskaityti grynaisiais, o sprendžiant šešėlio klausimą jie ragina įvesti visuotinį pajamų deklaravimą.

Ši vyriausybė per ketverius metus planuoja iš šešėlio ištraukti apie 800 mln. eurų, o klausimą dėl grynųjų ribojimo žadama spręsti per kitą vyriausybės posėdį, tiesa tam dar turės pritarti Seimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Audra

Audra portretas
Japonijoje grynieji veikia kaip veike ir tame problemu nekyla. Zmogus dar turi normalu supratima apie pinigus, o ne korteles, mistika atsirise nuo gyvenimo. Seimo nariai sovo seseli te panaikina, saule is ju tikrai nesviecia

Valstiečiai,

Valstiečiai, portretas
Atsipeikėkit, ką jūs čia sugalvojot - vergovinę santvarką įvesti? Atsiskaitymai be grynųjų - visi būsime užsienio kapitalo bankų priklausomybėje? Juk tos šalys, kuriose mažiausias šešėlis, būtent, niekada jokių ribojimų atsiskaitymais grynais netaikė, o ten kur yra tie ribojimai - šešėlis didžiausias- vadinasi tai nieko nelemia. Stiprinkit kontrolę, iš kur tos kontrabandinės cigaretės atsiranda- iš dangaus juk nenukrenta- atkeliauja per muitines? Įstatymuose nepalikit spragų nelegaliam verslui - negi jūs to nesuprantat? O nelegaliam verslui tie draudimai dzin, ir toliau atsiskaitinės grynaisiais, kaip juos sukontroliuosit? Niekaip. Tik pasityčiosit ir pridarysit nuostolių bei apsunkinsit veiklą legaliam verslui.

Nul'ė

Nul'ė portretas
Atrodo, kad valdžios vyrai nesupranta tik riboti grynuosius neužtenka. Reikalingi ir kontrolės veiksmai. O kontrolės visiškai nebėra.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių