- Saulius Jakučionis, Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pareigas paliekanti kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pirmadienį gyrė Vyriausybę, bet kritikavo Seimą, ne visada palaikiusį inicijuojamus projektus.
Ministrė teigė Vyriausybė matanti daug atsakingų ir ambicingų žmonių, o darbas, pasak jos, čia vyko puikiai.
„Tai yra unikali galimybė Lietuvai ir nerasime panašaus pavyzdžio, kur profesionalų Vyriausybė veiktų taip puikiai ir suderintai“, – žurnalistams sakė L. Ruokytė-Jonsson.
Ji yra viena iš trijų ministrų, apie kurių keitimą pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Ministrė teigė nesitikėjusi išgirsti naujienų apie jos pakeitimą pirmadienio rytą, bet apskritai tvirtino, jog tai pernelyg nenustebinęs sprendimas.
„Kiek mūsų padaryta per tuos metus, tikrai negėda. Per tuos metus įvyko daug gražių pokyčių“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.
Vis dėlto ji tvirtino, kad pokyčius vykdyti nebuvo lengva.
„Kai yra einama per personalijas, myliu nemyliu, labai daug asmeniškumų, ypač santykyje su Seimu, tada pasidaro labai sunku dirbti ir tikrai neįmanoma įgyvendinti visų pokyčių ir idėjų, kurios yra sumanytos“, – sakė kultūros ministrė.
„Čia tiesiog buvo laiko klausimas. Buvo labai sudėtinga dirbti, kartais ir partizaninėmis sąlygomis ruošėme teisės aktus ir pertvarkas“, – pridūrė ji.
Naujam kultūros ministrui L. Ruokytė-Jonsson linkėjo „didelio ryžto, nepasiduoti, (...) ir daryti viską dėl kultūros, dėl valstybės gerovės, nepasiduoti provokacijoms ir turėti didesnį palaikymą iš Seimo“, nei turėjo ji pati.
Premjeras pirmadienį paskelbė keičiantis švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos ministrus, kad duotų naują postūmį šiose srityse vykdomoms reformoms.
Priekaištai dėl buldozerinių reformų ir nesikalbėjimo
Premjerui Sauliui Skverneliui paskelbus apie norą pakeisti kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, kultūros bendruomenės atstovai teigia matantys pagrindo ministrės atleidimui.
„Pagrindą turbūt matau dėl to, kad sprendimai, ypač politiniai, dėl įstatymų pataisų, dėl juridinės pertvarkos tam tikrų kultūros sričių, kur esame išsakę pastebėjimų, buvo mažokai derinami. Norime kalbėtis ir kad tik po to būtų daromi sprendimai“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza.
Anot jo, kultūros žmonėms nerimą kelia, kad ministerija per mažai kreipia dėmesio į jų nuomonę, kažkodėl laiko juos ne draugais, o ne pagalbininkais.
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis BNS sakė, kad pagrindinis pastebimas pokytis, įvykęs per dvejus metus kultūros srityje, – kultūros žmonių nuomonės nepaisymas ir siūlymų negirdėjimas.
„Tiek dėl įstatymų keitimo, tiek kitais atvejais visai nebūdavo diskutuojama su lauku, kuriam keičiamas įstatymas. Dėl atlyginimų kėlimo visus metus buvo kalbama specialistų lygmeniu. Gal dėl to ir turime aštrią problemą. Politikai tvirtina, kad kultūra yra prioritetas, tačiau tu nejauti to prioritetinio požiūrio į kultūrą. Kultūros laukas suvokia valstybės situaciją, mums lemia ne tik pinigai, bet lemia požiūris, santykis, susikalbėjimas, kai tu jautiesi vertinamas“, – tvirtino R. Matulis.
Anot jo, ne kartą kartojosi keista situacija, kai kultūrininkai apie pokyčius, susijusius tiesiogiai su jais, sužinodavo iš nuogirdų. Be to, nebūdavo laikomasi priimtų susitarimų.
„Labai keista, kai pagrindiniai kultūros laukai, pagrindinių bendruomenių vadovai sako, kad mes girdime, kad jūs rengiate vienokį ar kitokį dokumentą, mes norėtume siūlyti. Tada išmetama į visuomenę prieš tai neaptarus su bendruomenėmis“, – pasakojo R. Matulis.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos vadovės, Nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės teigimu, kultūros ministrės pradėtiems pokyčiams gal ir būtų galima pritarti, tačiau jie daryti stumiant buldozeriu, o ne bendradarbiaujant.
„Mano įsitikinimu, daugelis dalykų galėjo įvykti, bet jie vyko per dideliu srautu, buvo per didelis krūvis ir spaudimas. Pas mus, kaip ir švietimiečiai sako: tiek tų reformų, tiek tų naujų reikalavimų, tiek visokių pasikeitimų, kad mes net funkciškai kaip įstaigos iš esmės nebespėjame aptarnauti dokumentacijos pasikeitimų, įstatymų pasikeitimų, mokesčių. Reikia viską kas pusmetį keisti, perrašinėti. Pavirtome biurokratinį aparatą aptarnaujančiais satelitais, o ne turinio kūrėjais. Turinio, kurį turėtume pateikti visuomenei“, – BNS sakė R. Prusevičienė.
Anot jos, priimant sprendimą dėl L. Ruokytės-Jonsson atstatydinimo, greičiausiai suveikė švietimo lauko kontekstas.
„Didelis spaudimas iš visuomenės. Manau, kad visuomenė solidarizuojasi prieš nederintus sprendimus ir vadinamąsias buldozerines reformas. Jeigu mes labai tikėjomės, kad stovėsime visi kartu ir diskutuodami, kad ir daugiau laiko būtume užtrukę, bet pasiekę tikrai labai konstruktyvių reformų ir pokyčių. Deja, taip neįvyko. Kažkaip atsistojome su vadovybe į skirtingas barikadų puses, ir dabar tokia išdava“, – teigė Nacionalinės filharmonijos direktorė.
Ir ji, ir R. Balza, ir R. Matulis teigė su naująja Kultūros ministerijos vadovybe siejantis glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo viltis.
„Tikimės, kad taps prioritetu bendrauti su kultūros lauku ir siekti pozityvaus judėjimo į priekį. Mes visi esame už pozityvias reformas ir gerinimą tos situacijos, kuri yra dabar“, – pirmadienį BNS sakė R. Balza.
„Labai tikėčiausi, kad naujas ministras draugus laikytų draugais, o oponentus paverstų irgi draugais“, – teigė R. Prusevičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai2
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas4
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą14
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...
-
Tauragės ir Kretingos politikams pateikti per 26 tūkst. eurų civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo iš buvusio Tauragės rajono tarybos nario Kęstučio Balašaičio ir buvusio Kretingos rajono tarybos nario Vytauto Ročio priteisti daugiau nei 26 tūkst. eurų kaip nepagrįstai išleistus nau...
-
Seimas priėmė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų – pakeista bausmių skyrimo tvarka1
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis įtvirtinami sisteminiai baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčiai. ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...