- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalia Grybauskaitė Lietuvos prezidente tapo 2009-ųjų liepos 12 d., ji - politikė, kuriai vadovaujant Vilnius iš vieno pagrindinių Minsko sąjungininkų ES virto didžiausiu Baltarusijos oponentu ir kritiku, rašo tut.by.
Medaus metai
Pasak baltarusių naujienų portalo, viskas prasidėjo nuo „pusantrų medaus metų“. Pirmosios D. Grybauskaitės kadencijos pradžia sutapo su Rytų partnerystės pradžia, o Vilnius aktyviai įsitraukė į programą.
Jau 2009-ųjų rugsėjo 2 d. Lietuvos vadovė pareiškė esanti pasiruošusi susitikti su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Jų susitikimas Vilniuje įvyko praėjus vos dviem savaitėms - rugsėjo 16-ąją. Po susitikimo abu lyderiai sakė besitikintys, kad dvišaliai santykiai vis stiprės.
„Per delegacijų susitikimą prezidentė D.Grybauskaitė pasakė, kad šitas susitikimas ir šitas vizitas yra gera pradžia, kuri gali peraugti į glaudesnius ekonominius ir kultūrinius santykius tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, - po prezidentų susitikimo sakė D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys. Susitikimo metu A. Lukašenka pakvietė Lietuvos vadovę apsilankyti Minske. Antrasis lyderių susitikimas Baltarusijos sostinėje įvyko 2010-ųjų spalį.
„Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės“, - Minske sakė D. Grybauskaitė.
Geroji policininkė
Situacija kaimyninėje šalyje paaštrėjo, kai, praėjus keliems mėnesiams po prezidentų susitikimo, Baltarusijoje prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios baigėsi jas žiauriai numalšinus ir į nelaisvę pasiuntus kelias dešimtis politinių kalinių. Po šio Minsko žingsnio ES sugriežtino sankcijas Baltarusijai.
Lenkija ir Vokietija, anksčiau taip pat pasisakiusios už ES ryšių su Baltarusija stiprinimą, pasijuto apgautos ir aršiau už kitas šalis ragino ES griežtinti sankcijas. D. Grybauskaitė šioje situacijoje pasuko kitu keliu, skelbia tut.by.
Lietuvos vadovė tuo metu kartojo ne geriausiai vertinamą savo poziciją, esą ekonominių sankcijų Minsko atžvilgiu neturi būti, nes šios tik įstumtų Baltarusiją į Maskvos glėbį.
Situacija gerokai pasikeitė D. Grybauskaitei 2014 m. pradėjus antrąją prezidentavimo kadenciją.
Nesantaikos jėgainė
Situacija gerokai pasikeitė D. Grybauskaitei 2014 m. pradėjus antrąją prezidentavimo kadenciją. 2016-aisiais Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu tapo kur kas griežtesnė. Svarbiausiu klausimu dvišaliuose santykiuose tapo Astravo atominė elektrinė (AE).
Kaip skelbia baltarusių žiniasklaida, Lietuva prieštaravo dėl daugelio Astravo AE veiksnių: vos 50 km atstumas nuo Vilniaus, skaidrumo trūkumas, ypač - parenkant AE statybos vietą, galimi ekologiniai padariniai ir abejonės dėl statytojo „Rosatom“. Pats Minskas atmeta visus kaltinimus ir tikina, kad Lietuva esą pyksta dėl to, kad ES reikalavimu šalis buvo priversta uždaryti Ignalinos AE.
Jau 2016 m. D. Grybauskaitė paragino ES apriboti būsimąjį elektros energijos importą iš Astravo AE. Kitąmet, 2017-aisiais, praneša baltarusių žiniasklaida, Vilnius pripažino jėgainę grėsme nacionaliniam saugumui, o D. Grybauskaitė, susitikusi su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u, pabrėžė, kad „nesaugi Astravo AE gali būti panaudota kaip nekonvencinis ginklas“.
Šiemet netikėtai pasirodė premjero Sauliaus Skvernelio „planas-chuliganas“ - siūlymas Astravo AE perdaryti į dujinę jėgainę. Tokį S. Skvernelio pasiūlymą, kurį Baltarusija mandagiai atmetė, D. Grybauskaitė, tęsdama griežtą liniją Minsko atžvilgiu, pavadino „antikonstituciniais veiksmais“.
Galiausiai, iš anksto balsuodama prezidento rinkimų pirmajame ture, D. Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva negali bendradarbiauti su Baltarusija dėl jos statomos Astravo AE, nes taip pripažįstamas šios nesaugios elektrinės teisėtumas ir prarandama galimybė reikalauti ją uždaryti.
Kas toliau?
Minskas tikisi, kad išrinkus naująjį Lietuvos prezidentą, Vilniaus požiūris Baltarusijos atžvilgiu keisis. Gitano Nausėdos pozicija santykių su Baltarusija klausimu - švelnesnė. Jo teigimu, dvišaliuose santykiuose su Baltarusija „turime būti pragmatiški, nes mūsų kaimynai latviai yra pragmatiški“.
Tuo tarpu Ingrida Šimonytė tikino sunkiai įsivaizduojanti draugiškus santykius su Baltarusija, jei ši visai nesikeis.
Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę26
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...