- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalys tariasi, kaip prisidėti prie tarptautinės bendruomenės kovos Artimuosiuose rytuose su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.
Siųs Specialiųjų operacijų pajėgas
Lietuva rengiasi į Iraką siųsti Specialiųjų operacijų pajėgas.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija atsisakė planų į Iraką siųsti bendrą Specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną, tačiau šiuo metu svarstomi kiti bendradarbiavimo būdai.
„Iš pradžių buvo idėja padaryti bendrą eskadroną, šiuo metu planai yra šiek tiek pasikeitę“, – žurnalistams trečiadienį sakė generolas.
„Šiaip ar taip tai bus bendras padalinys“, – teigė karininkas.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad prie bendro kuriamo vieneto Specialiųjų operacijų pajėgomis turėtų prisidėti Lietuva ir Latvija, o Estija jį turėtų papildyti kitais pajėgumais.
Seimas spalį leido į Jungtinių Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos teritoriją nuo 2018-ųjų išsiųsti iki 30-ies karių, jie galės neapsiriboti buvimu mokymo bazėse, skirtingai nei šiuo metu Irake vietos pajėgas apmokantys Lietuvos kariuomenės instruktoriai.
Toks parlamento mandatas leistų Specialiųjų operacijų pajėgoms veikti ir Sirijoje, tačiau tai mažai tikėtina turint omenyje, kad koalicijos operacijos šiuo metu yra sutelktos Irake, teigia pareigūnai.
Pajėgos į Artimuosius Rytus turėtų išvykti kitų metų pradžioje.
Tikisi proveržio derybose dėl oro gynybos
Lietuva tikisi iki kitų metų vidurio pasiekti proveržį NATO derybose dėl Baltijos jūros regiono oro gynybos principų, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak jo, detalės šiuo klausimu dabar yra derinamos techniniu lygiu, tačiau ministras tikisi persilaužimo ir tarp politikų.
„Pirmiausiai siekiame, kad oro gynyba būtų įtraukta į priešakinių pajėgų gynybos planus, kad būtų įtraukta oro gynyba į darbinius planus, kad (ji) būtų užtikrinta per NATO vadovavimo struktūros reformą, kaip būtų pateikiami pastiprinimai ir kitos pajėgos“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Karoblis.
Oro gynyba yra viena silpniausių Baltijos šalių grandžių gynybos prasme, tačiau pastaraisiais metais augant nerimui dėl Rusijos grėsmės Lietuva pasirašė sutartis dėl trumpojo nuotolio priešlėktuvinių gynybos sistemų įsigijimo.
Spalio pabaigoje taip pat sutarta su norvegų įmone dėl vidutinio nuotolio sistemų NASAMS pardavimo, tuo tarpu Lenkija rengiasi iš amerikiečių įsigyti ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“, galinčias numušti ir raketas.
Gynybos pareigūnai svarsto galimybę, kad šios amerikietiškos sistemos galėtų dengti ir Lietuvos oro erdvę.
„Be abejonės „Patriot“ raketos, kurios bus įsigytos Lenkijos, bus integrali NATO oro gynybos dalis“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Krašto apsaugos ministras teigė, kad sąjungininkų oro gynybos sistemų nuolatinis dislokavimas regione šiuo metu yra sunkiai tikėtinas, nes tokios ginkluotės trūksta visoje NATO.
Siekiant sustiprinti oro gynybą taip pat svarstoma apie platesnius įgaliojimus NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantiems sąjungininkų naikintuvams.
Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet pirmą kartą turėtų pasiekti NATO standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra 873 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai1
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas4
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą13
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...
-
Tauragės ir Kretingos politikams pateikti per 26 tūkst. eurų civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo iš buvusio Tauragės rajono tarybos nario Kęstučio Balašaičio ir buvusio Kretingos rajono tarybos nario Vytauto Ročio priteisti daugiau nei 26 tūkst. eurų kaip nepagrįstai išleistus nau...
-
Seimas priėmė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų – pakeista bausmių skyrimo tvarka1
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis įtvirtinami sisteminiai baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčiai. ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Netikėta: Seimo rūmuose – sirena ir raginimas evakuotis10
Ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu rūmuose kaukė sirenos, skambėjo raginimai evakuotis. Seimo kanceliarijos teigimu, tai tebuvo techninė problema ir realaus pavojaus nekilo. ...