- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į šalies atstovus Europos Parlamente (EP), kviesdama palaikyti Lietuvos poziciją dėl migracijos instrumentalizavimo įtvirtinimo bendrijos teisėje.
Kaip trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, jų pagalbos prašoma EP komitetui nusprendus išbraukti nuostatas, kurias Lietuva siekia įtvirtinti Šengeno sienų kodekse.
„Tai ypatingos svarbos politinis klausimas ne tik Lietuvai, bet visoms regiono ES valstybėms narėms. Mūsų tikslas – atsparumas neteisėtos migracijos krizėms ateityje. Dėjome didžiules pastangas, kad atitinkami pakeitimai atsirastų ES teisėkūriniuose pasiūlymuose. Šiuo metu yra iškilusi grėsmė, kad instrumentalizavimo reiškinys ir kovai su juo būtinos priemonės ir toliau liks neatspindėtos ir neįtvirtintos ES teisėje“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Tai ypatingos svarbos politinis klausimas ne tik Lietuvai, bet visoms regiono ES valstybėms narėms.
2021 metų pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Šengeno sienų kodeksas. Į šį teisėkūros pasiūlymą buvo įtraukti ir Lietuvos bei ją remiančių ES valstybių narių grupės teikti siūlymai.
Pasak ministerijos, ES Tarybos patvirtintas derybinis mandatas yra palankus Lietuvai – įtvirtinta migracijos instrumentalizavimo sąvoka, yra nuorodos į visų tipų stacionariąją ir mobilią sienų apsaugos infrastruktūrą, bendrus minimalius sienų stebėjimo standartus, numatyta galimybė su migracijos instrumentalizavimu susidūrusioms valstybėms narėms imtis atitinkamų nacionalinių priemonių.
Tačiau šių metų rugsėjį EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo už siūlymą išbraukti iš pasiūlymo visas su migracijos instrumentalizavimu susijusias nuostatas.
Pasak ministrės, tai lems sudėtingas derybas tolimesniame ES teisėkūros procese, kai ES Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija triloguose sieks kompromiso, tenkinančio visų interesus.
„Lietuvos pozicija šiuo klausimu išlieka nuosekli – ES teisėje reikia instrumentų, įgalinančių valstybes nares gintis nuo Rusijos ir Baltarusijos režimų hibridinių išpuolių, įskaitant neteisėtos migracijos srautų organizavimą“, – teigiama pranešime.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį. Nuo 2021 metų rugpjūčio 3-iosios, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą iš viso neįleista daugiau nei 21 tūkstantis.
Lietuvos pareigūnai dėl migracijos krizės kaltina Baltarusiją ir teigia, kad šios šalies pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
Teisių gynimo organizacijos yra išsakiusios kritiką Lietuvos ir kaimyninių šalių sprendimui apgręžti migrantus pasienyje, tačiau Lietuvos institucijos teigia, kad tokia praktika būtina norint apsiginti nuo, kaip teigia, migrantų instrumentalizavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
Ragina greičiau susitarti dėl gynybos finansavimo: reikia padėti ambicijas į šalį10
Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė ragina politines partijas „nesiplėšyti dėl smulkmenų“ ir greičiau susitarti dėl gynybos finansavimo. Anot jos, geopolitinė situacija verčia ieškoti greitų sprendimų, tad skirtingoms p...
-
„Nieko bendro su s*****a Rusija“: kartvelus įkvėpė Baltijos šalių ministrų vizitas25
Iš šono stebint Baltijos šalių ir Islandijos ministrų vizitą Tbilisyje, susitikimai su Sakartvelo pareigūnais, kortežų riedėjimas centrinėmis gatvėmis iš vienos valdžios institucijos į kitą galėjo atrodyti kaip eilinė ...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie pasikėsinimą į Slovakijos premjerą: tokie dalykai sukrečia3
Žinia apie pasikėsinimą į Slovakijos premjerą Robertą Fico – sukrečianti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė akcentuoja – gyvenant sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, visuomenėje kylančios įtampos yra nei&...
-
L. Kasčiūnas sako, kad Maskva gali kelti tikslą Lietuvoje turėti prorusišką partiją18
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas perspėja, kad Rusija gali kelti tikslą Lietuvoje turėti atvirai prorusišką politinę jėgą. ...
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus1
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Premjerė vyksta į Briuselį ir Strasbūrą susitikti su NATO, Europos Tarybos vadovais
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį išvyksta vizito į Briuselį ir Strasbūrą, kur žada susitikti su NATO ir Europos Tarybos (ET) vadovais. ...
-
G. Nausėda lankysis Jonavoje, dalyvaus diskusijoje apie pilietiškumą3
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį lankysis Jonavoje, kur dalyvaus diskusijoje apie pilietiškumą, šeimų šventėje. ...
-
L. Kasčiūnas lankysis Vokietijoje, aptars brigados Lietuvoje dislokavimą
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį lankysis Berlyne, kur su Vokietijos ministru aptars vokiečių brigados dislokavimą. ...
-
Seimas įteisino skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kurios, tikimasi, paskatins skolininkus įsilieti į darbo rinką. ...