ES šalys ragina skirti daugiau ES resursų sienų apsaugai, reaguoti į migrantų krizę

„15 ES šalių pasirašė deklaraciją, kurioje aiškiai pasisako, kad turi būti skiriami visi reikalingi resursai tam, kad mes galėtume užtikrinti savo sienos apsaugą turėdami efektyvią, gerą, sienos apsaugos infrastruktūrą“, – BNS telefonu iš Graikijos sostinės sakė ministrė, dalyvaudama Atėnuose vykstančioje „Sienų valdymo konferencijoje“.

Deklaraciją pasirašė Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos atstovai.

„Veiksmingesnė sienų kontrolė reiškia, kad reikia stiprinti operatyvinius pajėgumus, jei įmanoma, kartu su kaimyninėmis šalimis, taip pat infrastruktūrą, stebėjimo priemones ir įrangą. ES išorės sienų apsaugą būtų galima dar labiau sustiprinti nustatant bendrus būtiniausius išorės sienų stebėjimo standartus. Kadangi tai yra bendra atsakomybė, tam reikia didelio ES finansavimo ir visapusiško atitinkamų ES agentūrų potencialo panaudojimo“, – rašoma deklaracijoje.

Veiksmingesnė sienų kontrolė reiškia, kad reikia stiprinti operatyvinius pajėgumus, jei įmanoma, kartu su kaimyninėmis šalimis, taip pat infrastruktūrą, stebėjimo priemones ir įrangą.

Pasak A. Bilotaitės, konferencijoje daugiausiai buvo diskutuojama svarbiausiais sienos apsaugos infrastruktūros bei pokyčių ES teisėje klausimais.

„Šalys dalyvavusios sutarė dėl to, kad būtina stiprinti sienos apsaugos infrastruktūrą ir ją sudaro kompleksas priemonių, tarp jų – ir fizinis barjeras, sienos stebėjimo sistemos bei pareigūnai, kurie saugo tą siena, ir būtina stiprinti tą sienos apsaugą, turėti vieningą standartą ES“, – pažymėjo ji.

„Vis dar ES lygmeniu neturime priimtų sprendimų ES teisėje. Tai mums yra labai svarbu, turėti tuos sprendimus, nes ką ir šiandien savo kalboje paryškinau, tų sprendimų mums jau reikėjo vakar“, – teigė ministrė.

Deklaracijoje pažymima, jog „reikia pašalinti esamas ES teisinės sistemos spragas“, kurios padėtų spręsti ir problemas, kilusias dėl Minsko režimo inicijuoto migrantų antplūdžio, paveikusio Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Lietuva kovojant su šia problema nuo 2021-ųjų vykdo migrantų apgręžimą, tačiau sulaukia nevyriausybinių organizacijų kritikos, jog tai prasilenkia su ES teise.

„Raginame skubiai priimti Šengeno sienų kodekso pakeitimus ir baigti darbą, susijusį su atitinkamais pasiūlymais dėl teisės aktų, siekiant greitai užtikrinti normalų Šengeno erdvės veikimą, taip pat siekti pažangos, ypač kovojant su migrantų naudojimu politiniais tikslais ir taikant priemones prieš vežėjus, užsiimančius neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis arba palengvinančius jų gabenimą“, – rašoma dokumente.

Kiek anksčiau penktadienį Vidaus reikalų ministerija pažymėjo, jog Lietuva, ragindama priimti Šengeno sienų kodekso pakeitimus bei sutarti dėl bendrų sienų apsaugos standartų, prašo ir „leisti išimtiniais atvejais nukrypti nuo ES teisės“.

A. Bilotaitė taip pat pažymėjo, jog Lietuva prisidėjo prie požiūrio į Bendrijos sienų apsaugą kismą, ministrės teigimu, tai konferencijoje sakė ir ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

„Ji tikrai labai išryškino ir pažymėjo Lietuvos rezultatą, suvaldant neteisėtos migracijos krizę, bei kartu mūsų sienos apsaugos standartą“, – teigė ji.

Deklaracijoje Europos Komisija taip pat raginama skirti finansinę paramą pasienio valstybėms, paremti nares, kurios dvišaliu pagrindu teikia paramą kitoms šalims sienų valdyme ar grąžinimo veikloje.

„Tuo tarpu esame įsipareigoję suteikti apsaugą tiems, kuriems jos reikia, ir šiuo atžvilgiu toliau remsime Ukrainos žmones, bėgančius nuo žiauraus Rusijos Federacijos agresijos karo prieš Ukrainą“, – rašoma dokumente.

Pirma „Sienų valdymo konferencija“ prieš metus vyko Vilniuje, ją kartu su Lietuva organizavo Lenkija, Austrija ir Graikija.

Tuomet renginio dalyviai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame konstatuota, jog išorinių ES ir Šengeno erdvės apsauga yra bendra šalių atsakomybė, o Bendrija turėtų finansiškai remti priemones apsaugai užtikrinti.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį. Lietuva neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos vadina hibridine ataka.

Anot duomenų, Lietuvos pasienyje su Baltarusija penktadienį šeštą parą nefiksuota neteisėtų migrantų.

„Jeigu šeštą parą prie Lietuvos sienos nėra atvejų tai visai kitokia situacija yra prie Lenkijos sienos (...). Manau, kad yra labai svarbu turėti kompleksą priemonių, vienodų priemonių ir tikrai neatsipalaiduoti, nes tikrai nesibaigė procesai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Šiuo metu migrantų apgręžimas yra vykdomas vadovaujantis ministrės įsakymu. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo migrantų apgręžimą pasienyje įteisinti įstatymo lygiu, tam įgyvendinti A. Bilotaitė Seimo pavasario sesijoje turėtų pristatyti įstatymo projektą.

Jame būtų įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.

A. Bilotaitė teigė dar nenorinti įvardinti ar misterija siūlys pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje, tačiau pažymėjo, jog tikisi politinio palaikymo pavasario sesijoje pristatomam siūlymui.

„Kalbant apie neparastąją padėtį tai dabar apibendrinam informaciją mūsų VRM pavaldume esančių tarnybų ir artimiausiu metu pateiksime savo sprendimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo“, – teigė ji.