- Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasistatydami suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą demonstruojame, kad, kai užtenka politinės valios, noro ir drąsos, net ir maža ir palyginti neturtinga valstybė gali imtis veiksmų, vedančių į ekonominį ir energetinį savarankiškumą. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pabrėžia, kad SGD terminalą Lietuva pasistatė pirma iš trijų Baltijos valstybių.
„Tai mums reiškia saugumą, alternatyvų dujų tiekimą, kad mes suskaldome ir panaikiname energetinę izoliaciją ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo, nuo „Gazprom“. [...] Ir tai reiškia, kad Lietuva, kai reikia, sugeba parodyti ir tvirtą politinę valią, ir priimti strateginius sprendimus, ir sugeba pati viena, be niekieno pagalbos, tik su savo lėšomis, įgyvendinti tokio masto projektus“, – sako šalies vadovė.
– Prezidente, ketvirtadienį išvykstate į Briuselį, kur dalyvausite Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Kokia posėdžio darbotvarkė? Kokius pagrindinius klausimus svarstysite Europos Sąjungos (ES) sostinėje?
– Na, pirmiausia darbotvarkė yra planuota iš anksto, ir joje kalbėsime apie ekonominę situaciją Europoje, kuri kol kas vis dar yra sudėtinga. Taip pat kalbėsime apie pasiruošimą klimato kaitos konferencijai ir [svarstysime,] kokių tikslų turėtų siekti kiekviena Europos valstybė ir kaip apsaugoti savo ekonomiką ir įmones dėl galimos konkurencingumo mažėjimo įtakos.
Taip pat bus didžiulis gabalas ir užsienio politikos. Tai ir Ukrainos situacija, priešrinkiminė situacija, ir tarptautinių teroristų – „Islamo valstybės“ – veiksmai bei kova su Ebola.
Na, ir man, kaip būsimos euro zonos šalies vadovei, jau teks pirmą kartą dalyvauti susitikime su euro grupės valstybėmis, kur kalbėsimės taip pat apie euro zonos ekonominę situaciją. Taigi klausimų bus tikrai nemažai.
O viena mums visada aktuali ir svarbiausia [tema] – tai energetikos klausimai, [...] siekis ir toliau užsitikrinti Europai savarankiškumą, mažesnį priklausymą nuo vieno tiekėjo ir t. t. Ir čia kaip tik [svarbūs] tolesni žingsniai kuriant bendrą europinę išorinės energetikos politiką, kurios siekia Lietuva, kuri pati stengiasi kuo greičiau tapti kiek įmanoma labiau savarankiška energetikos srityje. Taigi visi šie klausimai bus ir toliau aptariami su visomis valstybėmis – ir ketvirtadienį, ir penktadienį.
– Ir ankstesnės, ir dabartinės kadencijos metu Jūs nuosekliai siekėte užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą. Ar keičiasi Lietuvos siekiai ir prioritetai?
– Na, jie negali keistis. Tai yra aktualija, kuri yra labai svarbi mums, nes buvome izoliuota sala. Labai greitai, pirmadienį, pasakysime, kad ta izoliuota sala nebesame. O Europoje – atvirkščiai. Mes išsiveržiame iš uždaro lanko, iš priklausomybės, pasistatydami suskystintųjų dujų terminalą. Būtent Ukrainos įvykių, iššūkių ir Rusijos grėsmių akivaizdoje, kai, ateinant žiemai, kyla didžiulė grėsmė, kad gali būti įvairių dujų tiekimo sutrikimų į Europą, mes užsitikriname savo bent jau dujų tiekimo laisvę ir garantijas. Taip išties parodome, kad maža ir palyginti neturtinga valstybė gali susitvarkyti, kai yra politinė valia, noras ir drąsa imtis veiksmų, kurie yra būtini valstybei, [norint] garantuoti ekonominį ir energetinį savarankiškumą.
– Taigi pirmadienį mūsų laukia labai svarbus įvykis?
– Manau, kad simboliškai – išties labai svarbus. Maždaug 2009–2010 m. pradėjome diskusijas, įstatymas buvo priimtas 2011 m. Per 3,5 m. pasistatėme suskystintųjų dujų terminalą – pirmi iš trijų Baltijos valstybių. Baltijos jūros regione su mūsų artimiausiais kaimynais tokį terminalą turi tik Švedija. Tai mums reiškia saugumą, alternatyvų dujų tiekimą, kad mes suskaldome ir panaikiname energetinę izoliaciją ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo, nuo „Gazprom“.
Tai mūsų pirmas tokio masto ir tokios svarbos įgyvendintas strateginis energetinis projektas per 20 metų. Ir tai reiškia, kad Lietuva, kai reikia, sugeba parodyti ir tvirtą politinę valią, ir priimti strateginius sprendimus, ir sugeba pati viena, be niekieno pagalbos, tik su savo lėšomis, įgyvendinti tokio masto projektus. Taigi reikia tik labiau pasitikėti savimi, žinoti, ko norime, ir daryti, ką reikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos5
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo33
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis2
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...