- Vilius Petkauskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė penktadienį Vilniuje, tikriausiai paskutinį kartą eidama Lietuvos prezidento pareigas, priims Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Nors šiemet mūsų šalyje lankėsi gausus žinomų politikų ir monarchų būrys, Vokietijos ir Lietuvos vadovių bičiulystę iliustruoja tai, kad A. Merkel kol kas vienintelė aukščiausio lygio Vakarų Europos vadovė, radusi laiko apsilankyti Lietuvoje.
Simboliška, kad, minint visų trijų Baltijos šalių valstybingumo šimtmečius, Vokietijos kanclerė vizitui pasirinko ne Rygą ar Taliną, o Vilnių. Tiesa, Rukloje dislokuoti ir NATO batalionui vadovaujantys Vokietijos kariai tikriausiai padėjo A. Merkel apsispręsti. Analogiškiems būriams Latvijoje ir Estijoje vadovauja, atitinkamai, Kanados ir Jungtinės Karalystės (JK) kariškiai.
Vokietijos ir Lietuvos vadovių bičiulystę iliustruoja tai, kad A. Merkel kol kas vienintelė aukščiausio lygio Vakarų Europos vadovė, radusi laiko apsilankyti Lietuvoje.
Trečią kartą mūsų šalyje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuos klausimai susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sužydėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“.
Tačiau tvirčiausiai Lietuvos prezidentę ir A. Merkel sieja ištikimybė ES. Baltijos šalys beveik vienintelės regione nekaišioja autoritarizmo ir antiimigracinių pagalių į Briuselio ratus. Netgi priešingai - demonstruodama diplomatinį palankumą, šių metų birželį D. Grybauskaitė tikino, kad, esant reikalui, Vilnius ir Berlynas pasirašys dvišalę sutartį, kuri leistų iš Lietuvos į Vokietiją nelegaliai iškeliavusius pabėgėlius grąžinti į mūsų šalį. Apie panašius susitarimus su Lenkijos ar Vengrijos vadovais A. Merkel galėtų tik pasvajoti.
Europoje prieglobsčio ieškančių pabėgėlių tema kaitina ir pačių vokiečių kraują - šie nėra patenkinti daugiau nei milijonu jų šalyje įsikūrusiu svetimšalių. Sprendimas plačiai atverti šalies duris stipriai atsirūgo A. Merkel. Po pastarųjų Vokietijos parlamento, Bundestago, rinkimų, dalį dešiniųjų balsų susirinko nacionalistinė „Alternatyva Vokietijai“ partija, o kanclerei prireikė 171 dienos, kad savo Krikščionių demokratų partijai rastų vietą Vyriausybėje. Todėl kiekvienas sąjungininkas šiuo metu itin svarbus.
D. Grybauskaitė savo ruožtu susitikimo metu bandys įtikinti A. Merkel, kad ketinimai mažinti ES struktūrinių fondų paramą pavyzdinėms Bendrijos nariams nebūtų teisinga. Juolab, kad mūsų šalies ūkininkai iki šiol gauna vienas žemiausių išmokų ES, o parama kitiems projektams, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Lietuvai buvo pažadėta dar stoviniuojant ant narystės slenksčio.
Ne paskutinėje politikių darbotvarkės vietoje atsidurs ir JK išstojimo iš ES klausimas. Nors stipriai su JK susiję Vokietijos automobilių gamintojai ne kartą piktinosi priešiška Bendrijos derybininkų retorika, A. Merkel leido suprasti, kad ES vienybė Berlynui, skirtingai nei „Nord Stream 2“ projekto atveju, yra svarbesnė.
Kaip ir Lietuvos prezidentė, A. Merkel šalies vadovės pareigas eina jau paskutinę, ketvirtąją, kadenciją. Oficialaus limito, kiek kartų paeiliui politikas gali tapti kancleriu, Vokietijos teisinė sistema nenumato, tačiau analitikai neabejoja, kad 2021 m. šalis bus subrendusi permainoms. Todėl nesvarbu, kas kitąmet pakeis D. Grybauskaitę, - pasigirti laiko pertekliumi kuriant tvarų ryšį su viena svarbiausių Lietuvos užsienio partnerių negalės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Netikėta: Seimo rūmuose – sirena ir raginimas evakuotis2
Seimo rūmuose ketvirtadienį prieš vidurdienį suskambo apie būtinybę evakuotis pranešanti sirena ir per garsiakalbį aidėjo raginimas palikti pastatą, pranešė portalas 15min.lt. ...
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje4
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį9
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus1
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...