D. Tuskas: Lietuvos himno žodžiai galėtų būti Europos bendrijos šūkis

„Tik būdamos vieningos Europos tautos gali būti suverenios ir nepriklausomos nuo didžiųjų galių. Lietuva pernelyg gerai visa tai supranta, ir todėl ji visuomet vaidina aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį“, – žurnalistams sakė D. Tuskas po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

D. Tuskas pacitavo Lietuvos himno žodžius ir prisiminė savo vizitą Vilniuje, kai pradėjo eiti Lenkijos premjero pareigas.

„Man, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, lenkui, istorikui ir, svarbiausia, jūsų draugui, yra itin svarbu šiandien čia būti. Kai tapau Lenkijos premjeru, visiškai neatsitiktinai nusprendžiau savo pirmojo užsienio vizito vykti į Vilnių“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

„Šiandien Lietuva stovi aukštai pakėlusi galvą ir yra tokia pat ori bei ryžtingai nusiteikusi kaip baltas Vytis ant puikaus jūsų šalies herbo. Tai yra stabilaus augimo ir politinio nuspėjamumo simbolis“, – kalbėjo politikas.

Priminęs neramią Lietuvos istoriją, D. Tuskas pabrėžė, kad „niekas negali pamokslauti lietuviams apie skirtumą tarp nepriklausomybės paskelbimo ir jos laimėjimo ir išsaugojimo“.

„Dabartiniame pasaulyje nepriklausomybė reiškia turėti savo balsą, kai šalys drauge susiduria su bendrais iššūkiais ir grėsmėmis. Taigi, šiandien geriausia Lietuvos nepriklausomybės garantija yra jos priklausymas tarptautinėms organizacijoms: Jungtinėms Tautoms, NATO ir, žinoma, Europos Sąjungai“, - kalbėjo D. Tuskas.

„Jūsų šalies šūkis taip pat galėtų būti ir visos Europos bendruomenės šūkiu: „Vienybė težydi.“ Ačiū“, – lietuviškai pasisakymą baigė politikas.

Dėl „Brexit“ ragina didinti šalių įnašus į ES biudžetą

Baltijos šalys ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis padidinti įnašus į bendrą biudžetą po 2020 metų, kad bendrijos iždas pernelyg nesumažėtų dėl Britanijos pasitraukimo.

„Esame pasirengę diskutuoti dėl to, kaip net ir po „Brexit“ išlaikyti dabartinės daugiametės finansinės programos lygį padidinus indėlius į ES biudžetą ir galbūt suradus naujų nuosavų išteklių“, – rašoma Lietuvos prezidentės ir Latvijos bei Estijos premjerų laiške.

Šį laišką Vilniuje viešinčiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ketvirtadienį perdavė prezidentė D. Grybauskaitė.

Ji žurnalistams sakė, kad įnašai į bendrą biudžetą bus jautrus politinis klausimas, bet Lietuva yra pasirengusi padidinti savo dalį, kad būtų tinkamai finansuojami infrastruktūros bei gynybos projektai. Pasak D. Grybauskaitės, dėl britų pasitraukimo ES biudžetas neteks maždaug 13 mlrd. eurų.

„Matydami papildomą poreikį, bendradarbiaujant gynybos srityje ir daug jungčių tarp europinių šalių – elektros, transporto ir energetikos poreikiu – mes iš tikrųjų suprantame, kad pritaikyti tam tikrą formulę mes geranoriškai norėtume prisidėti prie Europos biudžeto“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Bet suprasdami, kad kai kurioms šalims gali būti sudėtinga, mes jokiu būdu nespaudžiame, kad būtinai būtų toks pat ar dar didesnis, tikrai per anksti dar apie tai kalbėti.“, – pridūrė ji.

Laiške taip pat prašoma skirti lėšų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa ir suvienodinti išmokas žemdirbiams.

D. Tuskas Baltijos šalių siūlymo nekomentavo, bet sakė laukiantis sunkių derybų.

„Ką tik gavau laišką, man reikia daugiau laiko išanalizuoti jo turinį, bet kaip visada galite kliautis manimi“, – Lietuvos žurnalistams sakė D. Tuskas.

„Brexit kontekste derybos dėl būsimo ES biudžeto bus ypač didelis iššūkis. Ne tik dėl to, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas paliks finansavimo skylę, bet ir dėl to, kad Jungtinės Karalystės referendumas tik patvirtino būtinybę stiprinti pastangas įveikiant svarbiausius iššūkius – turiu omenyje migraciją, gynybą ir laisvą judėjimą, ypač jaunimo mobilumą. Visiems šiems prioritetams reikės papildomų pinigų“, – kalbėjo D. Tuskas.