Dvi Vyriausybės: kurios praba didesnė?

I.Šimonytė prieš S.Skvernelį

Jei Seimas nepaseks Prezidento pavyzdžiu maro metu mėgautis ministrų kabineto formavimo procesu, gal ryt pagaliau baigsis tarpuvaldis ir prisieks aštuonioliktoji po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė. Ar jos nariai labiau tinkami šiam darbui nei jų pirmtakai?

"Nėra ko lyginti – Ingrida Šimonytė labiau pasirengusi premjero darbui, nei ateidamas į šį postą buvo Saulius Skvernelis", – neabejoja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Abu jie prie Vyriausybės vairo stojo būdami bendraamžiai – 46-erių, tačiau naujoji premjerė – turėdama daugiau politinės patirties. I.Šimonytė nėra Seimo veteranė – čia pradėjo antrą kadenciją, bet ji jau yra dirbusi finansų ministre ir labai sunkiu – pasaulinės finansų krizės laikotarpiu. O S.Skvernelis buvo beveik politikos naujokas – tik pusantrų metų padirbęs vidaus reikalų ministru, pirmą kartą išrinktas į Seimą.

I.Šimonytės pranašumas – ir jos išsilavinimas: ji baigusi ekonomiką bei verslo administravimą ir vadybą. S.Skvernelis baigęs teisę, bet, pastebi M.Baltrukevičius, su policijos pakraipa.

Lyginant I.Šimonytės komandą su S.Skvernelio pirmos sudėties ministrų kabinetu, prisiekusiu 2016-aisiais, valdyti ateina vidutiniškai beveik trejais metais jaunesni, politinės patirties turintys asmenys, iš kurių net vienuolika – Seimo nariai (2016 m. tokių buvo trys). Pirmą kartą Vyriausybėje tiek moterų – net septynios (2016-aisiais buvo trys, tačiau paskui buvo etapas, kai nebuvo nė vienos).

Tiesa, kadencijos pabaigos sulaukė tik penki iš keturiolikos pirmos sudėties S.Skvernelio Vyriausybės ministrų: krašto apsaugos – Raimundas Karoblis, užsienio reikalų – Linas Linkevičius, finansų – Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo – Linas Kukuraitis, energetikos – Žygimantas Vaičiūnas. Kai kas portfelio neteko dėl koalicijos perturbacijų, susvyravusios reputacijos ar, atvirkščiai, – politinės karjeros šuolio į Briuselį, tačiau daugiausia – dėl politinės paramos Seime stygiaus.

Iš buvusio kabineto

Bet vienas iš tų viduryje kadencijos nubyrėjusių S.Skvernelio ministrų dabar taps I.Šimonytės komandos nariu. Paskutinis nominuotas į naują Vyriausybę 50-metis Kęstutis Navickas prieš ketverius metus prisiekė kaip aplinkos, o dabar bus žemės ūkio ministru. Pirmąjį ministro portfelį jis prarado kadencijos pusiaukelėje, kai S.Skvernelis staiga išmetė ne tik mokytojų streikus prisišaukusią švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, bet ir dar du, pareiškęs, kad Vyriausybei reikia perkrovimo.

Šiemet gegužę paskelbta, kad nepartinis K.Navickas į Seimo rinkimus eis su konservatoriais. Nors mandato nelaimėjo, bet štai gauna ministro portfelį.

Tiesa, jis į Žemės ūkio ministerijos galvą jau buvo trečias dublis. Teikiant prezidentui kandidatų į ministrus pavardes sąraše nebuvo vienintelio – žemės ūkio. Neoficialiomis žiniomis, Gitanui Nausėdai netiko Kazio Starkevičiaus kandidatūra.

Netiko ir vėliau pasiūlyta buvusi šios ministerijos kanclerė ir viceministrė Dalia Miniataitė, nes Prezidentas neįžvelgė jos vizijos.

"Skirtingų dalykų tikimės iš puikaus valstybės tarnautojo ir iš ministro – iš pastarojo tikimės daugiau vizionieriškumo, kaip toje srityje turėtų būti formuojama politika. D.Miniataitė per viešus pasisakymus neatrodė labai tvirtai sugebanti iškomunikuoti savo prioritetus", – vertina politologas M.Baltrukevičius.

Pasak jo, įprastinėmis aplinkybėmis tiktų patyręs politikas, koks yra dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Tačiau turint omenyje, kad žemės ūkis išgyvena pokyčius, o su Europos žaliuoju kursu jų bus dar daugiau, gerai, kad pasirinktas žmogus iš aplinkosaugos srities.

O prie anksčiau K.Navicko vadovautos Aplinkos ministerijos vairo stos 36-erių Simonas Gentvilas – patyręs politikas, dirbęs Seimo Aplinkos komitete. "Bet kai kurie jo pasisakymai kelia klausimų, tad aplinkosaugininkai ne veltui į jį žiūri atsargokai. Bet jie bent jau džiaugiasi, kad aplinkos ministro poste neliks Kęstučio Mažeikos, o Aplinkos apsaugos ministerijos nereikės pervardyti į Aplinkos niokojimo, nes dėl kai kurių K.Mažeikos sprendimų atrodė, kad jam svarbiausi buvo medžiotojų interesai", – M.Baltrukevičius mano, kad S.Gentvilas – ne pats geriausias pasirinkimas, bet gal nustebins.

Vadybininkas ar medikas?

Turbūt nė vienam kitam tiek daug žmonių nelinki sėkmės ministro poste kaip 48-erių socialinių mokslų daktarui Arūnui Dulkiui, nes visi norime, kad kuo greičiau būtų suvaldyta COVID-19 pandemija.

Būsimo sveikatos apsaugos ministro ir jo pirmtako profiliai labai skiriasi: vadybininkas prieš mediką. "Prieš COVID-19 Aurelijus Veryga padarė ir abejotinų sprendimų, ir įnešė teigiamų poslinkių į kai kurias užleistas sritis. Pavyko gerai suvaldyti pirmą COVID-19 bangą, tačiau dabar turime daug problemų. Tad šiuo atveju tikrai puiku, kad A.Dulkys – patyręs vadybininkas, tai leidžia tikėtis sėkmingesnio pandemijos krizės valdymo. Sveikatos apsaugos sritis tampa vis kompleksiškesnė, tad ypač šioje situacijoje svarbesnė vadybinė, o ne mediko patirtis", – mano M.Baltrukevičius.

Kas geriau sveikatos apsaugos ministro poste – patyręs psichiatras A.Veryga ar patyręs vadybininkas A.Dulkys? (I. Gelūno, V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.)

Prezidentas A.Dulkiui šiemet nepasiūlė antrą kadenciją vadovauti Valstybės kontrolei, dabar jis išsakė abejonių, ar neturėdamas patirties šioje srityje pajėgs suvaldyti COVID-19 pandemiją, ir jo pavardę palaimino tik išgavęs premjerės pažadą prisiimti asmeninę atsakomybę už šį ministrą.

Švietime sėkmė negarantuota

Švietimą tiek nueinančioji, tiek naujoji Vyriausybė įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų. Daug panašumų ir tarp švietimo, mokslo ir sporto ministrų. Abu jie iš universitetinės aplinkos. Pusę kadencijos ministravęs Algirdas Monkevičius sukaupęs ir politinės patirties, nebe pirmąkart vadovavo ministerijai, o 48-erių Jurgita Šiugždinienė – tik pernai pirmąkart išrinkta į Kauno miesto tarybą, dabar pirmą kartą tapo Seimo nare. Tiesa, Vyriausybės koridorius ji gerai pažįsta: 2009–2012 m. buvo ministro pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento direktore, vicekanclere.

"Tačiau matėme ne vieną puikiai išsilavinusį ministrą iš akademinės aplinkos, kuriam labai prastai sekėsi susikalbėti su mokytojais. Ir šią kadenciją ne aukštojo mokslo sistema, kurioje taip pat yra problemų, bet būtent mokyklų klausimai bus pagrindiniai. Nemanau, kad čia J.Šiugždinienei, nepaisant jos geros kompetencijos aukštajame moksle, sėkmė yra garantuota", – mano M.Baltrukevičius.

Nors ir A.Monkevičius, ir jį keičianti J.Šiugždinienė turi aukštojo mokslo kompetencijų, bet jau ne vienam puikiai išsilavinusiam ministrui iš akademinės aplinkos labai prastai sekėsi susikalbėti su mokytojais. (Fotobanko nuotr.)

Ministrų lygiosios

Daugelio ministerijų ligšiolinių ir naujų vadovų tinkamumą tokiam postui sunku pasverti. Štai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis į jį atėjo šioje srityje turėdamas labai daug praktinės patirties – vadovavo Vilniaus arkivyskupijos "Caritui".

Šios ministerijos sritys labai sudėtingos, problemų daug, bet, M.Baltrukevičiaus vertinimu, nors ne viskas tobulai pavyko, L.Kukuraitis išjudino kelias senas problemas, kaip kad institucinė globa, priimti sprendimai kovojant su skurdu.

Bet ir 39-erių Monika Navickienė atrodo pasirengusi eiti tokias pareigas. Jos įdirbis politinėje srityje didesnis nei pirmtako, o Seime ji dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tad išmano šią sritį.

Finansų ministrų profiliai skirtingi, bet, M.Baltrukevičiaus nuomone, nėra taip, kad kuris iš jų turėtų akivaizdų pranašumą. Ateidamas į finansų ministro postą V.Šapoka turėjo gerokai daugiau patirties finansų srityje. Tačiau vėliau, pasak politologo, išryškėjo jo politinės patirties trūkumas, kai kuriais atvejais per daug technokratiškas, per mažai politinis požiūris.

39-erių Gintarę Skaistę, nors ji ir buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė, iki šiol matėme kaip politikę, kuri labiau specializavosi socialinės apsaugos, o ne ekonomikos ar finansų srityse. Ji jau turi politinės patirties: 2007–2016 m. buvo Kauno miesto tarybos narė, dabar antrą kartą išrinkta į Seimą. Jos puikus išsilavinimas, ji – ekonomikos mokslų daktarė. Bet, M.Baltrukevičiaus vertinimu, daugiau patyrusi kaip teoretikė mokslininkė, o jos sąsajos su ekonomika nedidelės. Iki 2016 m. išrenkant į Seimą ji dirbo vienos įmonės pardavimo vadove.

Paskelbus G.Skaistės kandidatūrą, prisiminta ir sena istorija, kai ji buvo pagauta neblaivi vairuojanti automobilį.

Vidaus reikalų ministerijai Rita Tamašunienė vadovavo vos metus ir kelis mėnesius, buvo nelabai matoma nei iš gerosios, nei iš blogosios pusės. Tiesa, Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisro istorijoje buvo tikėtasi kur kas ryškesnio jos vaidmens.

Nauja ministrė – 38-erių Agnė Bilotaitė, kaip ir jos pirmtakė, turi politinės patirties kaip Seimo narė, tačiau vykdomojoje valdžioje naujokė. "Tad kol kas – klausimas, kaip ji čia susitvarkys", – prognozuoti nesiima M.Baltrukevičius.

O, pasak jo, Teisingumo ministerijoje ne patį stipriausią ministrą keičia ne pati stipriausia būsima ministrė – 32-ejų Evelina Dobrovolska: "Jos politinė patirtis labai maža, teisinė karjera lig šiol neatrodo labai įkvepiančiai. Bet Laisvės partija pasiūlė jos kandidatūrą palyginti su dabartiniu ministru Elvinu Jankevičiumi, kuris visai neturi teisinio išsilavinimo. Tiesa, turi vadybinės patirties, bet realiai per savo pusantrų metų ministro poste nebuvo labai matomas."

Prezidentas viešai neišsakė pastabų vieninteliam – užsienio reikalų ministru pasirinktam 38-erių Gabrieliui Landsbergiui. "Šiame poste diplomatą su didžiule politine patirtimi keičia gana patyręs politikas su šiokia tokia diplomatinio darbo patirtimi", – G.Landsbergį ir Liną Linkevičių lygina M.Baltrukevičius.

Tiesa, G.Landsbergis buvo europarlamentaras ir gana gerai matomas. Pasak politologo, privalumas ir tai, kad Europos liaudies partija, kuriai priklauso Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tiek Europos Parlamente, tiek visoje Europoje yra gana stipri, ir tie ryšiai G.Landsbergiui palengvina startines pozicijas. Kaip ir tai, kad jis yra partijos pirmininkas, o Europoje tradiciškai vienas iš valdančiosios koalicijos partijų lyderių imasi užsienio reikalų ministro pareigų.

"Tad užsienio reikalų ministro pasirinkimas neblogas: esame turėję ministrų ir su įspūdingesne diplomatine patirtimi, bet ir G.Landsbergis tokios turi, be to, jis turi ir politinės patirties", – mano M.Baltrukevičius.

Pirmtakai pranoksta

Pasak jo, nėra jokių abejonių, kad ligšiolinis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas stipresnis ir tikrai turėjo daugiau ekspertinio patyrimo nei dabar siūlomas 36-erių Simonas Kairys.

Naujas ministras turi patirties politikoje, bet ne nacionalinėje – jis buvo Kauno miesto savivaldybės nariu, vicemeru, dabar – Kauno mero patarėjas kultūros klausimais. Vis dėlto, primena M.Baltrukevičius, Kaunas bus Europos kultūros sostine, realu, kad jo modernizmo architektūra gali būti įtraukta į UNESCO sąrašą, o šiais klausimais dirbo ir S.Kairys.

M.Baltrukevičiaus manymu, 2016 m. pasirinkimas dėl krašto apsaugos ministro buvo puikus: Raimundas Karoblis – diplomatas, o Lietuvos gynybos klausimais labai svarbus bendravimas su NATO, partnerysčių mezgimas, gynybos diplomatija.

Ligšiolinis krašto apsaugos ministras šioje srityje turėjo daugiau praktinės patirties, o naujas – 57-erių Arvydas Anušauskas Seime turi didelę politinę patirtį, Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Nors politinė patirtis svarbi, bet, pastebi M.Baltrukevičius, ne tiek reikšminga srityse, kur ypač aiškus konsensusas tarp partijų, kaip kad ir krašto apsaugoje.

A.Anušausko trūkumas, kad jis gerai nemoka anglų kalbos. "Bet visko išmokstama. Imponuoja, kad jis pats apie tai kalba ir ketina mokytis. Geri pamatai ministerijos kuruojamose srityse padėti, tad A.Anušauskas turi visas galimybes toliau juos tvirtinti", – mano M.Baltrukevičius.

O Energetikos ministerijai vadovausiantis 50-metis Dainius Kreivys vis kritikavo ligšiolinį ministrą Žygimantą Vaičiūną dėl minkštumo Astravo atominės elektrinės klausimais, kad nepakankamai kovoja dėl Lietuvos energetinio saugumo. "Dabar turės galimybę pats parodyti, kaip viskas turėtų vykti. Tiek Prezidentas, tiek I.Šimonytė vertina D.Kreivio šios srities išmanymą, politinę patirtį, bet reputacine prasme tai yra rizika. Iš Prezidento jis gavo žinutę, kad nepasikartotų panašios istorijos, kurios jam 2011 m. kainavo ministro postą", – M.Baltrukevičius primena skandalą, kai per tuomečio ūkio (dabar ekonomikos ir inovacijų) ministrui pavaldžią instituciją jo mamos valdomai įmonei buvo skirta europinė parama.

Ingridos Šimonytės Vyriausybėje yra ir gana silpnų ministrų, bet visas kabinetas atrodo kiek stipresnis nei baigiantysis kadenciją. Blogiau būti neturėtų, o kiek bus geriau, pamatysime.

Nauji – tinkamesni

Politologo vertinimu, ekonomikos ir inovacijų ministro pareigoms 31-ų Aušrinė Armonaitė gal ir tinkamesnė nei jos pirmtakas Rimantas Sinkevičius. Abu jie turi politinės patirties, žinoma, R.Sinkevičius ir dėl amžiaus jos turi daugiau. Bet A.Armonaitė pagal savo amžių irgi patyrusi – antrą kadenciją išrinkta į Seimą, buvo Vilniaus miesto tarybos narė, yra partijos pirmininkė.

O ministerijoje, turint omeny ir inovacijų sritį, ji turbūt bus geresnė ministrė nei R.Sinkevičius, juolab kad šis buvo pasirinktas tik užbaigti kadenciją, kai "valstiečiams" nepavyko gauti Prezidento pritarimo Luko Savicko kandidatūrai. A.Armonaitė gali sėkmingai tęsti pirmojo 2016–2020 m. kadencijos ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kuriam neblogai sekėsi, pradėtą darbą.

Politologo manymu, akivaizdžiausias naujo ministrų kabineto nario pranašumas prieš pirmtaką – naujas Susisiekimo ministerijos vadovas, nes Jaroslavas Narkevičius pridarė tiek abejotinų srendimų, kad kartelė nelabai aukšta.

Tiesa, šios ministerijos sritis sudėtinga, čia veikia daug stiprių interesų grupių, tai labai kompleksiška sritis. Politologas daro prielaidą, kad gal dėl kompleksiškumo Prezidentas atmetė Kasparo Adomaičio, bet pritarė ligšiolinio ekonomikos ir inovacijų viceministro Mariaus Skuodžio kandidatūrai. M.Baltrukevičiaus prognozėmis, jam gali pavykti pasiekti teigiamų pokyčių, nes jis turi tikrai gerą išsilavinimą, nemažai darbo valstybės institucijose patirties. Nors, žinoma, pirmasis S.Skvernelio Vyriausybės susisiekimo ministras Rokas Masiulis buvo geriausias šios ministerijos vadovas per pastarąjį dešimtmetį, tad jam prilygti bus nelengva.

Politinė patirtis

S.Skvernelio pirmos sudėties Vyriausybė buvo formuojama kaip profesionalų, bet politinė patirtis ministrui – vienas svarbiausių dalykų. "Esame matę ne vieno ministro paslydimą dėl politinės patirties trūkumo. Kurti ekspertines vyriausybes, ką bandė S.Skvernelis kadencijos pradžioje, nėra pats geriausias kelias. Kitų šalių patirtys rodo, kad tokios formuojamos nebent per dideles krizes. Vyriausybės darbas – politinis procesas ir normalu, kad dabar didžioji dalis ministrų kabineto yra Seimo nariai", – neabejoja M.Baltrukevičius. Gal tai padės ministrams sulaukti daugiau politinės paramos savo sprendimams, ko taip trūko kai kuriems S.Skvernelio Vyriausybės nariams.

Bet, primena politologas, gali būti ir sėkmės istorijų kaip R.Masiulio, kuris, neturėdamas politinės patirties, bet būdamas geras vadybininkas, buvo puikus energetikos, o paskui – susisiekimo ministras. Vadybinė, vadovavimo patirtis ne mažiau svarbi nei dalykinės žinios, nes ne visi puikūs savo srities ekspertai gali ir gerai vadovauti. Žinoma, dalykinės žinios taip pat labai svarbios.

Pasak politologo, ministrui svarbu ir politinė, ir vadybinė patirtis, ir žinios, ir nepriekaištinga reputacija – tai turėtų būti derinys.

"Žvelgiant į I.Šimonytės Vyriausybės sudėtį, yra ir gana silpnų ministrų, bet visas kabinetas atrodo kiek stipresnis nei baigiantysis kadenciją. Blogiau būti neturėtų, o kiek bus geriau, pamatysime, kai įsibėgės darbas. Kai kuriose srityse galime tikėtis ir didesnių proveržių. Iki tobulos Vyriausybės toli, bet tobulų nebūna", – sako M.Baltrukevičius.