ES reikia ne penkių ateities scenarijų, o atsakymo į vieną klausimą?

ES ateitį po „Brexit“ reikėjo pradėti svarstyti ne nuo techninių scenarijų, o nuo tikslų ir prioritetų – nuo to, ko ir kodėl mes siekiame, o ne kokiais būdais siekiame. Taip parlamentinės grupės „Už tautų Europą“ surengtoje diskusijoje „ES ateities scenarijai: kuris palankiausias Lietuvai?“ sako politologas Vladimiras Laučius.

Panašios nuomonės laikosi ir parlamentinės grupės „Už tautų Europą“ pirmininkas politologas Laurynas Kasčiūnas, teigdamas, kad visų pirma turime atsakyti sau į klausimą – kokios Europos mes norime?

Europos Komisijos pirmininko (EK) Jeano-Claude’o Junckerio pristatyme plane dėl ES ateities po „Brexit” pateikiami penki Bendrijos raidos scenarijai („Baltoji knyga“), ir nors būtent Britanijos pasitraukimas tapo šio dokumento akstinu, kaip pastebi V. Laučius, pateiktuose scenarijuose adekvačių politinių išvadų dėl „Brexit“ nematyti.

Pasirinkti tik bendrąją rinką – neišmintinga

Antruoju scenarijumi EK vadovas vadina situaciją, kuomet ES šalis sietų tik bendroji rinka. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis pažymi, kad Europos integracija, įtvirtinusi laisvos rinkos nuostatas, sugebėjo pasiekti didelių laimėjimų atskirose srityse, todėl kalbėti apie grįžimą į situaciją iki Mastrichto sutarties nėra išmintinga.

„Šengenas, telekomunikacinių paslaugų įkainių suvienodinimas, infrastruktūriniai projektai, pokyčiai energetikos rinkoje parodo, kad ES valstybių susitarimai patvirtina Europos integraciją kaip visuotinai naudinga priemonė kurti saugesnę ir labiau klestinčią Europą, todėl tokių sričių išryškinimas ir turėtų būti tolimesnių ES reformų apsvarstymų pagrindu“, – teigia jis.

Todėl tas „Tik bendroji rinka” kelias skamba panašiai kaip skambėtų Leonido Brežnevo pareiškimas per XXVI komunistų partijos suvažiavimą, kad gal praardykime SSRS kaip politinę sąjungą, sumažinkime komunistų partijos galias ir palikime tik planinę ekonomiką.

Savo ruožtu V. Laučius scenarijų „Tik bendroji rinka“ vadina keistu ir sako, kad, viena vertus, britai jau pasitraukė, ir tokio scenarijaus svarstymas būtų tiesiog šaukštai po pietų. „Kita vertus, jis reikštų, kad dabartinė ES, nepripažindama klaidų ir net dorai nepaaiškindama savo atsitraukimo, staiga išsižada ir federalizmo-centralizmo ideologijos, ir nemažos dalies ja grindžiamų dabartinių galių.

Šis scenarijus uždegtų žalią šviesą ES decentralizacijai, nors nepanašu, kad Briuselis ir jam diriguojančios Vokietija su Prancūzija būtų tokiam scenarijui nusiteikusios. Todėl tas „Tik bendroji rinka” kelias skamba panašiai kaip skambėtų Leonido Brežnevo pareiškimas per XXVI komunistų partijos suvažiavimą, kad gal praardykime SSRS kaip politinę sąjungą, sumažinkime komunistų partijos galias ir palikime tik planinę ekonomiką. Kažkaip sunku tai įsivaizduoti. Ir tai lemia ne koks nors SSRS ir ES panašumas, o prigimtinis politinę, vertybinę ar ekonominę imperiją kuriančios valdžios nenoras nusiimti savo karūną“, – kalba V. Laučius.

Du scenarijai siūlo jau dabar ES ardančius kelius

Pasak V. Laučiaus, ir pirmasis scenarijus „Tęsti toliau”, kuriuo būtų palaikoma status quo dabartinių procesų atžvilgiu, ir penktasis scenarijus „Daug daugiau nuveikti drauge” yra kaip tik tai, dėl ko britai pasitraukė iš ES.

„Vieno iš šių scenarijų pasirinkimas iš esmės reikštų, kad ES dar geriau be Britanijos ir visų tų, kurie nenori judėti didesnės integracijos ir centralizmo link. Vietoje adekvačių išvadų Britanijos pasitraukimo akivaizdoje, kai joks sveikai mąstantis žmogus nekaltintų vien britų, du trečdaliai „Baltosios knygos“ siūlo toliau nekritiškai tikėti savo teisumu ir nekeisti ligšiolinės krypties“, – pabrėžia V. Laučius.

Savo ruožtu A. Ažubalis pastebi, kad viešojoje diskusijoje apie ES ateitį vyrauja idėja, kad Europos integracijos gilinimas esąs neišvengiamas, todėl bet kokie scenarijai už jos ribų – nesvarstytini. Šios linijos šalininkai pabrėžia poreikį labiau įtraukti piliečius į europinę politiką, tačiau kartu stiprinti viršnacionalines institucijas, nors būtent jų požiūris į nacionalines valstybes, anot A. Ažubalio ir yra pagrindinė problema, kuomet kalbame apie demokratijos deficitą ES.


Šiame straipsnyje: Europos SąjungaBrexit

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių