- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ES ateitį po „Brexit“ reikėjo pradėti svarstyti ne nuo techninių scenarijų, o nuo tikslų ir prioritetų – nuo to, ko ir kodėl mes siekiame, o ne kokiais būdais siekiame. Taip parlamentinės grupės „Už tautų Europą“ surengtoje diskusijoje „ES ateities scenarijai: kuris palankiausias Lietuvai?“ sako politologas Vladimiras Laučius.
Panašios nuomonės laikosi ir parlamentinės grupės „Už tautų Europą“ pirmininkas politologas Laurynas Kasčiūnas, teigdamas, kad visų pirma turime atsakyti sau į klausimą – kokios Europos mes norime?
Europos Komisijos pirmininko (EK) Jeano-Claude’o Junckerio pristatyme plane dėl ES ateities po „Brexit” pateikiami penki Bendrijos raidos scenarijai („Baltoji knyga“), ir nors būtent Britanijos pasitraukimas tapo šio dokumento akstinu, kaip pastebi V. Laučius, pateiktuose scenarijuose adekvačių politinių išvadų dėl „Brexit“ nematyti.
Pasirinkti tik bendrąją rinką – neišmintinga
Antruoju scenarijumi EK vadovas vadina situaciją, kuomet ES šalis sietų tik bendroji rinka. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis pažymi, kad Europos integracija, įtvirtinusi laisvos rinkos nuostatas, sugebėjo pasiekti didelių laimėjimų atskirose srityse, todėl kalbėti apie grįžimą į situaciją iki Mastrichto sutarties nėra išmintinga.
„Šengenas, telekomunikacinių paslaugų įkainių suvienodinimas, infrastruktūriniai projektai, pokyčiai energetikos rinkoje parodo, kad ES valstybių susitarimai patvirtina Europos integraciją kaip visuotinai naudinga priemonė kurti saugesnę ir labiau klestinčią Europą, todėl tokių sričių išryškinimas ir turėtų būti tolimesnių ES reformų apsvarstymų pagrindu“, – teigia jis.
Todėl tas „Tik bendroji rinka” kelias skamba panašiai kaip skambėtų Leonido Brežnevo pareiškimas per XXVI komunistų partijos suvažiavimą, kad gal praardykime SSRS kaip politinę sąjungą, sumažinkime komunistų partijos galias ir palikime tik planinę ekonomiką.
Savo ruožtu V. Laučius scenarijų „Tik bendroji rinka“ vadina keistu ir sako, kad, viena vertus, britai jau pasitraukė, ir tokio scenarijaus svarstymas būtų tiesiog šaukštai po pietų. „Kita vertus, jis reikštų, kad dabartinė ES, nepripažindama klaidų ir net dorai nepaaiškindama savo atsitraukimo, staiga išsižada ir federalizmo-centralizmo ideologijos, ir nemažos dalies ja grindžiamų dabartinių galių.
Šis scenarijus uždegtų žalią šviesą ES decentralizacijai, nors nepanašu, kad Briuselis ir jam diriguojančios Vokietija su Prancūzija būtų tokiam scenarijui nusiteikusios. Todėl tas „Tik bendroji rinka” kelias skamba panašiai kaip skambėtų Leonido Brežnevo pareiškimas per XXVI komunistų partijos suvažiavimą, kad gal praardykime SSRS kaip politinę sąjungą, sumažinkime komunistų partijos galias ir palikime tik planinę ekonomiką. Kažkaip sunku tai įsivaizduoti. Ir tai lemia ne koks nors SSRS ir ES panašumas, o prigimtinis politinę, vertybinę ar ekonominę imperiją kuriančios valdžios nenoras nusiimti savo karūną“, – kalba V. Laučius.
Du scenarijai siūlo jau dabar ES ardančius kelius
Pasak V. Laučiaus, ir pirmasis scenarijus „Tęsti toliau”, kuriuo būtų palaikoma status quo dabartinių procesų atžvilgiu, ir penktasis scenarijus „Daug daugiau nuveikti drauge” yra kaip tik tai, dėl ko britai pasitraukė iš ES.
„Vieno iš šių scenarijų pasirinkimas iš esmės reikštų, kad ES dar geriau be Britanijos ir visų tų, kurie nenori judėti didesnės integracijos ir centralizmo link. Vietoje adekvačių išvadų Britanijos pasitraukimo akivaizdoje, kai joks sveikai mąstantis žmogus nekaltintų vien britų, du trečdaliai „Baltosios knygos“ siūlo toliau nekritiškai tikėti savo teisumu ir nekeisti ligšiolinės krypties“, – pabrėžia V. Laučius.
Savo ruožtu A. Ažubalis pastebi, kad viešojoje diskusijoje apie ES ateitį vyrauja idėja, kad Europos integracijos gilinimas esąs neišvengiamas, todėl bet kokie scenarijai už jos ribų – nesvarstytini. Šios linijos šalininkai pabrėžia poreikį labiau įtraukti piliečius į europinę politiką, tačiau kartu stiprinti viršnacionalines institucijas, nors būtent jų požiūris į nacionalines valstybes, anot A. Ažubalio ir yra pagrindinė problema, kuomet kalbame apie demokratijos deficitą ES.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas9
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo16
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą4
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...