R. Paksas skundžiasi tapęs politinio užsakymo auka

Sprendimas nustebino

Politikas teigė nesitikėjęs, jog europarlamentarai nuspręs nenaikinti jo imuniteto.

„Ne, nesitikėjau. Europos Parlamentas nėra teisminė institucija, kuri bando nustatinėti, ar asmuo yra kažką padaręs, ar jis yra kaltas, ar nekaltas. Europos Parlamentas čia ne prie ko“, - BNS trečiadienį sakė R.Paksas, Strasbūre dalyvavęs per Europos Parlamento narių balsavimą.

Jis svarstė, kad neliečiamybė jam galėjo būti atimta dėl to, jog kad yra prieš gilią Europos Sąjungos integraciją pasisakantis politikas: „Globalistai, norintys kuo vieningesnės Europos ir Jungtinių Valstijų, jie nemėgsta žmonių, pasisakančių už nacionalines vertybes. (...) Tai aiškiai nepatinka Briuselio isteblišmentui, kaip ir Lietuvos isteblišmentui“.

Lietuvos prokurorai ketina pareikšti R.Paksui įtarimus dėl prekybos poveikiu.

Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad nieko nežadėjau, nieko neėmiau, nieko nesu padaręs. Tai yra grynai politinis užsakymas ir nieko daugiau.

Teisėsauga įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už maždaug 15 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks statybų inspektorius, kad jie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Buvęs „tvarkiečių“ pirmininkas teigia, jog prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.

„Kai prasidės teisminiai procesai, manau, kad bus galima parodyti visiems tą fikciją, tą politinį užsakymą Europos Parlamentui panaikinti mano teisinę neliečiamybę“, - pridūrė jis.

„Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad nieko nežadėjau, nieko neėmiau, nieko nesu padaręs. Tai yra grynai politinis užsakymas ir nieko daugiau“, - kalbėjo europarlamentaras.

Europos Parlamento viešai skelbiamuose dokumentuose nurodoma, kad dėl kyšio R.Paksas ir G.Vainauskas galėjo susitarti 2015 metų rugpjūčio 31 dieną.

R.Paksas sako prisimenantis šį pokalbį ir atsakęs teisėsaugos pareigūnams į su juo susijusius klausimus.

„Be abejo, aš kalbėjausi. (...) Pradedant krepšiniu, baigiant mūsų santykiais, o į tarpą galėjo būti įterpta visokių mūsų gyvenimų, emigracijos vertinimų ir panašiai“, - teigė politikas.

Jis neatsakė į klausimą, ar to pokalbio metu kalbėjosi apie „Norfą“, Aplinkos ministeriją, jai pavaldžią Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ar parduotuvę Prienuose.

„Palikime tai teisminiam procesui“, - sakė R.Paksas.

Politikas teigė, jog esminis jam inkriminuojamas pokalbis įvyko dieną, kai teisėsauga neturėjo sankcijos jo sekimui ir pokalbių. Pasak jo, ši sankcija pareigūnams buvo suteikta atgaline data.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 metų vasario 17 dieną.

R.Paksas negali būti renkamas į politines pareigas nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Nuo tada jis dukart buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad R.Paksui teisė dalyvauti Seimo rinkimuose gali būti atverta tik pakeitus Konstituciją. Seime iki šiol pritrūkdavo balsų priimti tokias pataisas.

Europos Parlamentas balsavo už panaikinimą

Europos Parlamentas trečiadienį panaikino buvusio „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso teisinę neliečiamybę, kad Lietuvos prokurorai galėtų pareikšti jam įtarimus dėl prekybos poveikiu.

Lietuvos prokurorai į Europos Parlamentą dėl politiko neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pernai pavasarį.

Teisėsauga įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už maždaug 15 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks statybų inspektorius, kad jie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Europos Parlamento Teisės reikalų komitetui nagrinėjant neliečiamybės naikinimo prašymą, į vieną iš jo posėdžių gegužės pradžioje vyko generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas.

Europos Parlamento atstovas Lietuvoje Robertas Pogorelis BNS yra sakęs, kad toks apsilankymas yra neįprastas šios institucijos praktikoje.

Europos Parlamento viešai skelbiamuose dokumentuose nurodoma, kad dėl kyšio R.Paksas ir G.Vainauskas galėjo susitarti 2015 metų rugpjūčio 31 dieną.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 metų vasario 17 dieną.

Tiek R.Paksas, tiek G.Vainauskas savo kaltę neigia ir bylą vadina politizuota.

R.Paksas sako, kad teisėsauga atliko provokacinio pobūdžio operaciją, siekdama diskredituoti jo reputaciją. Europos Parlamento plenarinio posėdžio išvakarėse buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis teigė, jog esminis jam inkriminuojamas pokalbis įvyko dieną, kai teisėsauga neturėjo sankcijos jo sekimui ir pokalbių.

„Vėliau sankcionuoto slapto sekimo procese tiesiogiai dalyvavo net kai kurių žiniasklaidos priemonių atstovai, viešai paskelbę sekimo filmuotą medžiagą praėjus vos valandai laiko nuo tokių veiksmų atlikimo“, - jo interneto svetainėje patalpintame pareiškime sakė politikas.

„Šiandien atmetu bet kokias insinuacijas bei interpretacijas dėl mano sąsajų su šia abejotina, teisėsaugos struktūrų kurpiama byla, laikau, jog mano atžvilgiu taikomos priemonės yra perteklinės ir neteisėtos. Nesu nei sutaręs, nei pažadėjęs priimti kokį nors kyšį“, - pridūrė R.Paksas.

Jis negali būti renkamas į politines pareigas nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Nuo tada jis dukart buvo išrinktas į Europos Parlamentą.