G. Landsbergis: atsakomybė dėl naujosios Vyriausybės – prezidento rankose (interviu)

– Pats dėl šitos idėjos buvote šuleriu pavadintas, o pasiūlymas – blefu, šantažu, gąsdinimu ir kitais žodžiais. O ką jūs pats apie šitą siūlymą pasakytumėte, jeigu būtumėte opozicijoje?

– Aš turbūt būdamas opozicijoj gaučiau labai daug klausimų dėl čekiukų, nes mano gyvenimas opozicijoj buvo truputėlį sudėtingesnis nei dabar visos opozicijos kartu sudėjus. Bet čia juokas labiau yra.

Atsimenu 2016-2020 metų kadenciją, turbūt analogiškai tiek pat opozicija buvo tikrinama, tyrimai parlamente buvo daromi apie opoziciją. Manau, kad neišvengčiau klausimų, neišvengčiau atsakymų ir siekčiau į juos atsakyti. Jeigu atsakyti negalėčiau ir tai būtų sprendimas visiems pasitikrinti vieningai, manau, kad tą padaryčiau.

– Aš tada kitaip paklausiu – iš ko opozicija turėtų suprasti, kad jūsų siūlymas nuoširdus?

– Manau, kad pirmiausia iš visuomenės klausimų. Jeigu klausimai juos pasiveja, na, pavyzdžiui, tas pats Jonavos atvejis. Jeigu tai nėra toks pabandymas, kad iškėlėm klausimą, gavom atsakymą, kad viskas yra tvarkoj, (...) tai aišku, kad opozicijai nėra jokios prasmės galvoti, kad čia kas nors toliau bus. Tai yra, kaip kai kurie kolegos sako, kelių konservatorių bėda nepaisant to, kad faktai yra, deja, kitokie. Čia viskas labai nuo to priklauso, bet tai vėlgi nesukuria sisteminio požiūrio.

Lygiai taip pat buvo tema apie prezidento arbitravimo galimybes. Pasijuto taip, kad mes valstybėje turime arbitrą. Atleiskite, niekaip negaliu priimti prezidento arbitražo, nesugebu. Prisiskaičiau grožinės literatūros, anot prezidento, apsčiai yra klausimų apie čekiukus, skolas, visus kitus dalykus.

Atleiskite, niekaip negaliu priimti prezidento arbitražo, nesugebu. Prisiskaičiau grožinės literatūros, anot prezidento, apsčiai yra klausimų apie čekiukus, skolas, visus kitus dalykus.

– Pakalbėsime dar apie tai, dabar pereikime prie Vyriausybės. O ką išspręs Vyriausybės atsistatydinimas?

– Vyriausybė šiaip turi dirbti ir yra atsakomybių, ir darbų ir toliau, tas darbas bus kur kas sunkesnis ir po Jurgitos atsitraukimo ar atsistatydinimo vien dėl to, kad švietimo reforma yra vienas iš kertinių darbų šios Vyriausybės ir tą sakau visiškai nuoširdžiai.

Bet Vyriausybė turi atsakyti sau į klausimą kad jeigu Seimo nuomone, tai yra Vyriausybės problema, o ne sisteminė, susijusi su Seimu ir visais kitais dalykais (...) – ar jinai yra pajėgi priimti tokią atsakomybę, kitaip tariant – būti deleguota Seimo, kuris kelia vienokius standartus sau ir kitokius – Vyriausybei? Čia yra klausimas, kurį reikia pergalvoti ir perkrovimas Vyriausybės – ką ir Ingrida pasakė – manau, yra logiškas žingsnis būtent po to, kai Seimas nusprendžia, kokius standartus ir reikalavimus jis kelia pats sau.

– Premjerė pasakė, kad ji atsistatydins be jokių žodžių-saugiklių „ketina“ ar „svarstytų“ – skirtingai nei jūs oficialiojoje partijos komunikacijoje raštu, kurioje šie žodžiai buvo. Tokia pozicija suderinta su partija? Ar čia buvo kalbos riktas?

– Jinai, mano nuomone, atitinka partijos poziciją ir reikia nepamiršti, kad premjerė, kaip Vyriausybės vadovė, jinai turi teisę ir pati formuoti kryptį net jeigu jeigu ji vieną ar kitą žodelį išima iš pozicijos.

– Tokį esminį žodį.

– Ji turi tam tokią teisę.

– Jums tai priimtina?

– Ji turi teisę, ji neša milžinišką atsakomybę. Ir ji jaučiasi, kad ji yra lygiai taip pat kaltinama, kad ji kėlė tuos žmones, ji suformavo tokią Vyriausybę. Dėl to, manau, iš čia ateina jos aiški pozicija ir laikysena.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Jūs galite patvirtinti šiuo metu, kad jeigu Seimas nepritars pirmalaikiams rinkimams, Vyriausybė atsistatydins po NATO viršūnių susitikimo?

– Aš neturiu jokio pagrindo abejoti Ingridos žodžiais.

– Jūs aptarėte tai kartu su premjere?

– Taip, mes turėjome pokalbį. (...)

– O kas, Jūsų nuomone, turėtų imtis formuoti Vyriausybę, jeigu atsistatydins šioji?

– Čia yra prezidento prerogatyva. Prezidentas pirmiausiai, atsistatydinus Vyriausybei, paskelbia laikinai vadovauti vadovą arba vadovę ir tada jisai po konsultacijų su frakcijomis teikia kažkam formuoti Vyriausybę. Ką jis matytų, aš neįsivaizduoju – ar jis prašytų vėl Ingridos tą patį daryti suteikdamas, sakykime, naują pasitikėjimo mandatą.

Dėl to man yra svarbus tas klausimas, turbūt atkreipėte dėmesį – mandatavimo klausimas atnaujinto pasitikėjimo ir jis yra svarbus dėmuo visuose politinio proceso etapuose.

Ar jis atrinks naują galbūt ar techninį žmogų, čia yra tik hipotezės ir spėliojimai, dar yra pusantro mėnesio iki to NATO summito ir tada pažiūrėsime.

– Bet jūsų politinė jėga imtųsi atsakomybės toliau vadovauti naujai Vyriausybei?

– Hipotetiniai klausimai, matote...

– Tai rimti klausimai.

– Ne, aš nesakau, kad... Aš neabejoju jų rimtumu –  nesupraskite manęs neteisingai. Klausimas yra hipotetinis, tai nereiškia, kad jis nerimtas, tai reiškia, kad jis priklauso nuo labai daugelio aplinkybių.

Jis priklauso nuo aplinkybės, ar, pavyzdžiui, Seimas nusprendžia organizuoti išankstinius Seimo rinkimus, tai kiti klausimai tada netenka prasmės. Prezidentas, įvertinęs, kad, pavyzdžiui, Vyriausybę turėtų formuoti na, kažkas iš Tėvynės Sąjungos, kažkas iš vadovų ir taip toliau...

– Faktas vis dar yra tas, kad šiandien, nepaisant visko dešiniosios–centro partijos turi daugiau nei 71 balsą Seime.

–  Aš suprantu, bet dabar turi. Aš nenoriu leistis į kažkokią diskusiją, kad skambėtų, lyg čia aš matau vaizdą per kaleidoskopą. Nežinau. Grįžkime prie klausimo tada, kai artės, bus mažiau laiko likę, gal tada aiškės tas politinis laukas dėl to, kad jis gali būti labai įvairus. Padėčiau tašką, o tas įvairumas matysis.

– Paklausiu apie tai, kas nuo jūsų priklauso – ar jūs sutiktumėte būti premjeru?

– Nesvarsčiau apie tai.

– Norėčiau, kad išplėstumėte mintį.

– Čia priklauso nuo gausybės aplinkybių, atsakomybė dėl atsakomybės turi būti realizuojama, kitaip tariant apsisprendimas dėl atsakomybės pirmiausiai turi praeiti realizacinį filtrą. Ar tu gali realizuoti atsakomybę? Tai reiškia, ar tu gali suburti koaliciją, kuri turės balsų, kuri galės, pavyzdžiui, likusį laiką bent minimalią kažkokią programą įgyvendinti, užbaigti, kas yra pradėta?

Tai yra rimti klausimai ir nebūtinai į juos yra labai aiškūs atsakymai. Taip, kad pirmi tie filtrai turi būti išpildyti ir tai lygiai taip pat gali būti, kad ir Ingridai gali būti pasiūlyta iš naujo gauti Seimo mandatą ir prezidento įgaliojimą formuoti Vyriausybę, gali būti ieškoma kitų žmonių.

Vėlgi, sakau – kol kas labai hipotetiniai klausimai.

– Ar Jūs matote scenarijų, kuriame įsivaizduotumėte, kad laikinoji Vyriausybė po dabartinės pasitraukimo dirbtų iki kadencijos pabaigos?

– Darome tokį klausimų ciklą, kurie yra iš kavos tirščių. Jeigu aš atsakysiu, kad įsivaizduoju...

– ... bus antraštė.

– ...kad Landsbergis įsivaizduoja, bet lygiai taip pat Landsbergis įsivaizduoja ir dar šimtą kitų scenarijų, dėl to nenorėčiau išskirti nė vieno scenarijaus, labai prašyčiau neakcentuoti, kad aš kažkokį scenarijų matau kaip realistiškiausią.

Turim atsakyti į klausimus: pirma – Seimas ką apsisprendžia, tada – ką prezidentas apsisprendžia, ir tada – matysis, kaip viskas krenta. Vis tiek bus klausimų, bent jau mažiausiai vienas dėl ministro pirmininko paskyrimo ir taip toliau. Ta prasme, to persistumdymo vis tiek bus.

– Kodėl jums atrodo, kad tapatu kelti klausimą dėl lėšų panaudojimo skaidrumo tarybose ir prezidento rinkimų kampanijos finansavimo?

– Todėl, kad prezidentas nepateikė čekiukų. Kas padengė jo skolas? Žinote, kodėl jis jų nepateikė? Lygiai dėl tos pačios priežasties, kaip ir nepateikė Kauno savivaldybės tarybos nariai.

– Nes neturi?

– Nes neprivaloma. Ką aš noriu pasakyti –  vyksta visuotinė politinė akcija „Darom“. Ir toje akcijoje, kaip kartais atsitinka, arbitrų nėra. Netgi tie patys, kurie kelia klausimus visuomenei, aš truputį abejoju – ar ir jie yra arbitrai.

Todėl, kad prezidentas nepateikė čekiukų. Kas padengė jo skolas? Žinote, kodėl jis jų nepateikė? Lygiai dėl tos pačios priežasties, kaip ir nepateikė Kauno savivaldybės tarybos nariai.

Nėra arbitrų: visi yra dalyvavę, buvę kažkur, kažkokius dalykus apie save, matyt, galintys papasakoti ir kažkas kiti apie juos gali papasakoti. Na, man atrodo, reikia būti sąžiningiems prieš save ir prieš rinkėją ir pirmiausiai pasakyti – aš nesu šventas, visi darome klaidų ir tas klaidas pripažinti – ir viskas, tokiu būdu ta sistema skaidrėja. Situacijos, kurioje mes esame, didžioji dalis mūsų pokalbio yra apie tai, kad bandoma įvesti šventumo gradaciją ir aš tuo netikiu.

– Grįžtant prie prezidento – jums svarbu principas, o ne turinys, ar ne?

– Visas mano pokalbis su jumis yra apie principą, labai ačiū, kad jūs panaudojote šį žodį. Viskas yra būtent apie principą, kad jeigu tu reikalauji iš asmens tam tikro dalyko, tai tu turėk galvoje, kad ir tu sau turi tą patį taikyti, ir asmeniui B, ir visiems kitiems, kurie ateityje atsiras. Nes kitu atveju tai yra rituališka, Linčo, visuomenės nuteisimas, sistema, kurią reikia žiūrėti visa apimtimi ir prezidentas yra tos pačios sistemos dalis.

– Jeigu jums tai taip labai svarbu, kodėl jūs prezidento kampanijos finansavimo nesiimate tirti politinėmis priemonėmis, nes žurnalistinėmis priemonėmis kolegoms nepavyko iki galo?

– Imamės, aš tą pasakiau ir spaudos konferencijos metu praėjusį penktadienį, kad, mano įsitikinimu, turi būti atliekamas parlamentinis tyrimas ir aš, tai, kiek nuo manęs priklauso, aš jau kalbėjau su kolegomis, manau, kad reikia inicijuoti, nepaisant to, ką Seimas apsispręstų, koks būtų Vyriausybės likimas ir taip toliau. Reikia inicijuoti tyrimo komisiją, nes tų klausimų yra apsčiai, juos reikia kelti ir į juos turi būti atsakyta.

– Klausimų, be prezidento rinkimų kampanijos finansų, turbūt kelia Valstybės saugumo departamento (VSD) veikla?

– Be rinkimų kampanijos – ir VSD veikla, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos yra klausimų, sakykime, dėl tam tikrų jos išvadų, kuriomis buvo pateisinti gan keisti dalykai, ganėtinai skirtingos arba nemokamai teiktos paslaugos iš viešųjų ryšių agentūrų ir taip toliau.

Visą laiką turiu klausimų, tarkime, ar gali Tėvynės Sąjunga artėjant rinkimams prašyti nemokamų viešųjų ryšių paslaugų, ar čia jau būtų pripažinta kaip pažeidimas?

Matote, kai įsivelia politinis vertinimas į kažkokio tai sisteminio klausimo sprendimą, tai sistema yra iškraipoma.

– Kaip pirmalaikiai rinkimai keistų jūsų planus dėl pirmininkavimo partijai?

– Kol kas dar nesiėmiau tų klausimų, manau, kad pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą dėl Seimo. (...) Kol kas mano (pirmininko kadencijos pabaiga – BNS) yra 2025 metų vasario mėnuo, po rinkimų keli mėnesiai ir po Vyriausybės formavimo keli mėnesiai, mano mandatas yra iki tada.

– Visame tame dalyke, kuris šiuo metu vyksta, kaip jūs vertinate savo partijos perspektyvas pasirodyti Seimo rinkimuose, kada jie bevyktų?

– Optimistiškai – tikrai nuoširdžiai. Aš manau, kad mes iš esmės esame nepraradę rinkėjo savo, gal net sakyčiau – iškristalizavę rinkėją per paskutinius trejus metus. Žiūrime, tikrinamės savo palaikymą ir jis yra aukštas ir, turint galvoje galimybes laimėti vienmandates, kur mes esame tradiciškai stiprūs, (...) aš čia turiu pagrindo gana pozityviam vertinimui.

Bet visada esame pasiruošę būti nustebę.

– Ačiū už pokalbį.