G. Landsbergis nepritaria siūlymui LKP pripažinti nusikalstama: tai skaldo visuomenę

„Aš vertinu kaip skaldymą, tuo metu, kai visuomenei reikia idėjų, kurios vienytų, telktų, parodytų žmonėms viltį ir nutiestų kelius į ateitį. Aš asmeniškai nepritariu, tai nėra partijos pozicija, tai tik vieno partijos nario tokia nuomonė, ir neatmesčiau, kad tai yra būdas priminti apie save, ypač besirengiant Europos Parlamento rinkimams“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Pataisas registravę TS-LKD frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas sako jomis siekiantys istorinio teisingumo. L. Kasčiūno narystė partijoje kovo mėnesį sustabdyta metams dėl bendravimo su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Aš asmeniškai nepritariu, tai nėra partijos pozicija, tai tik vieno partijos nario tokia nuomonė, ir neatmesčiau, kad tai yra būdas priminti apie save, ypač besirengiant Europos Parlamento rinkimams.

Pagal konservatorių frakcijos dviejų atstovų projektą, LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, o sovietmečiu vadovaujančias pareigas LKP ėję asmenys turėtų apie tai paskelbti kandidatuodami rinkimuose, taip pat dalyvaudami konkursuose į valstybės ar diplomatinę tarnybą.

Konservatorių vadovas G. Landsbergis pažymi, kad nusikaltimams žmogiškumui senaties nėra, ir „tie, kurie dirbo KGB, NKVD, jie arba kai kurie jau atsakė už savo nusikaltimus, arba turi atsakyti ir, neabejoju, atsakys“.

„Manau, jau tą etapą praėjome, ir toks senų žaizdų krapštymas skaldo visuomenę ir netelkia Lietuvos bendriems tikslams, ko dabar labai reiktų. Nebe pirmą kartą ta idėja vėl ir vėl ištraukiama, norint daugiau priminti apie save“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis sakė raginsiantis partija priimti poziciją, kad „tokiuose vieno ar kito asmens politiniuose žaidimuose nedalyvauja kaip organizacija“.

Projektu Lietuvos komunistų partija būtų pripažįstama „nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvoje įtvirtinusi diktatūrą“.

Seimas pernai priėmė šių dviejų konservatorių frakcijos atstovų inicijuotą rezoliuciją, kuria pareiškė, kad Lietuvos komunistų partijos veikla sovietų okupacijos metais turėjo nusikalstamos veiklos požymių.

Rezoliucija Vyriausybė paraginta parengti įstatymo projektą dėl LKP pripažinimo nusikalstama organizacija. Už ją tuomet balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 24 parlamentarai.

Pataisas dėl LKP sukritikavo ir Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas, anot jo, tokie siūlymai gali „įnešti ne tik painiavos, bet ir didelės istorinės neteisybės“.

„Kuri LKP būtų nusikalstama? Ta, kuri liko su TSKP (Tarybų sąjungos komunistų partija)? Bet ji jau pripažinta kaip nusikalstama ir uždrausta. Tai gal ta, kuri atskilo į savarankišką LKP? Bet tuomet nusikaltėliais būtų išvadinti pusė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, kurie tuo metu buvo komunistų partijos nariais, bet ir vedė Lietuvą į nepriklausomybę“, – feisbuke rašė G. Paluckas.

Atgimimo metu, dar iki nepriklausomybės atkūrimo, 1989 metų pabaigoje Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo sovietinės komunistų partijos. 1990 metais LKP pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos demokratine darbo partija, o vėliau – Lietuvos socialdemokratų partija.

1990–1991 metais tuo pat metu veikė su partijos atsiskyrimu nuo sovietų komunistų partijos nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadinamieji „platformininkai“, siekę grąžinti sovietų valdžią. Dėl perversmo organizavimo partija buvo uždrausta.