- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasario 21 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų taryboje Briuselyje, kur ES užsienio reikalų ministrai aptarė Europos saugumo situaciją, nuolatinius paliaubų pažeidimus ir provokacijas rytinėje Ukrainoje bei tolesnius ES veiksmus ir koordinaciją su bendraminčiais partneriais.
„Šiandien akivaizdu, kad Rusijos pajėgos Baltarusijoje, prie Europos Sąjungos sienų, liks neapibrėžtą laikotarpį. To nėra buvę tris dešimtmečius ir tai iš esmės keičia Europos saugumo architektūrą. Tai ne pirmas kartas, kai Kremlius savo grasinimais karine galia bando priversti Vakarus daryti nuolaidas ir nusileisti nepagrįstiems Rusijos reikalavimams. Puolama ne tik Ukraina. Tai kova už principus, kuriais grįsta mūsų demokratinė ir saugumo sistema, ir jos priešakinėje linijoje – Ukraina“, – sakė ministras G. Landsbergis.
Pasak G. Landsbergio, yra visiškai akivaizdu, kas šioje situacijoje yra auka, ir kas agresorius, todėl apie sankcijas ir padarytą žalą reikia kalbėti jau dabar.
„Ukraina jau puolama: vykdoma didelio masto hibridinė ataka, nuolatinės provokacijų ir Rusijos invazijos grėsmės, kurios daro neigiamą įtaką ir Ukrainos ekonomikai. Nereikia laukti Rusijos karinės atakos, būtina reaguoti jau dabar. ES ir partnerių atsakas į Rusijos provokacijas ir agresyvius veiksmus turi būti greitas, ryžtingas, atgrasantis ir su didelėmis pasekmėmis Rusijai. Sankcijų paketas turi būti parengtas ir taikomas ne tik karinės eskalacijos atveju, bet ir reaguojant į Rusijos vykdomas provokacijas, milžinišką hibridinę ataką ar dezinformacijos kampaniją“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Turime suteikti papildomą finansinę paramą Ukrainai, siekdami užtikrinti, kad šalies ekonomika išgyvens šį sudėtingą laikotarpį.
ES užsienio reikalų ministrai aštrėjančią situaciją aptarė su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Svarbu aiškiai parodyti savo paramą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms. Dėl Rusijos agresyvių veiksmų Ukraina patiria didelių ekonominių nuostolių. Turime suteikti papildomą finansinę paramą Ukrainai, siekdami užtikrinti, kad šalies ekonomika išgyvens šį sudėtingą laikotarpį. Mūsų parama stiprinant ekonominį Ukrainos atsparumą bei jos gynybinius pajėgumus itin svarbi“, – pabrėžė ministras ir kvietė ES kolegas tęsti aukšto lygio vizitus į Kijevą.
Ministras G. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį į Baltarusijos kritinį vaidmenį Europos saugumo situacijai.
„A. Lukašenkos režimas aktyviai dalyvauja Rusijos agresijos prieš Ukrainoje strategijoje. Didelį nerimą kelia Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų pratęsimas ir išaugusi karinės intervencijos Ukrainos šiaurėje rizika. Rusijos kariuomenės palikimas Baltarusijos teritorijoje neapibrėžtam laikui rodo Baltarusijos aneksiją ir drastiškai keičia saugumo situaciją regione“, – sakė ministras, ragindamas kuo greičiau sutarti dėl individualių ir sektorinių sankcijų plėtimo Baltarusijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis: nesinorėtų likti paskutiniu prezidento rinkimuose
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad jo vadovaujamos politinės jėgos tikslas sudalyvauti šiuose prezidento rinkimuose jau yra pasiektas. Vis dėlto, kaip pripažino politikas, jam likti paskutiniam tarp visų kandidatų į šal...
-
R. Žemaitaitis apie prezidento rinkimus: tiek surinkus, mano gyvenime būtų didžiausia pergalė
Lietuvos prezidento siekiantis partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis tikisi pirmajame rinkimų ture surinkti apie 9–10 proc. rinkėjų balsų. Nors buvęs parlamentaras tikina, kad norėtų patekti į antrąjį turą, ...
-
E. Vaitkus prognozuoja pateksiantis į antrą turą: matytų savo dvikovą su G. Nausėda8
Savarankiškai save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus mano, kad sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose pateks į antrą turą, kuriame varžysis su dabartiniu šalies vadovu Gitanu Nausėda. Į prezidentus kandidatuojantis bu...
-
I. Šimonytė neabejoja, kad išeis į antrąjį rinkimų turą8
Kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad prireiks antrojo rinkimų turo, kuriame ji dalyvaus. ...
-
Prezidento rinkimai: įvardijo, kuo G. Nausėda labai džiaugiasi ir ko neprognozuoja
Perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda džiaugiasi didžiausiu aktyvumu prezidento rinkimuose nuo 1997 metų, tačiau kol kas nesiima vertinti, kuriems dėl vietos antrajame ture kovojantiems kandidatams tai gali būti naudinga, sako jo k...
-
Prezidento rinkimai: pirmieji rezultatai iš rinkimų apylinkių – kas pirmauja?17
Suskaičiavus balsus maždaug ketvirtadalyje rinkimų apylinkių, perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda toliau sulaukia didžiausio palaikymo. ...
-
D. Žalimas pasakė, kokį rinkėjų palaikymą vadintų geru rezultatu
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas sako, jog nepatekęs į antrą šalies vadovo rinkimų turą remtų konservatorių keliamą premjerę Ingridą Šimonytę. ...
-
I. Šimonytės štabo vadovas įvardijo pozityviausią žinią1
Didelis rinkėjų aktyvumas teikia vilties, kad Konstitucijos pataisa dėl dvigubos pilietybės išplėtimo gali būti priimta, sako kandidatės į prezidentes Ingridos Šimonytės rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė, tačiau jos pačios...
-
I. Vėgėlė tikisi patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą: atskleidė ir galimą varžovą4
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė pareiškė, jog didelis rinkėjų aktyvumas rodo pokyčių norą ir bus jam palankus tikintis vietos antrajame ture, ir neatmetė galimybės likti politikoje pralaimėjimo atveju. ...
-
S. Skvernelis pripažįsta nematantis G. Jeglinsko antrame ture, matytų jį gynybos ministru2
Sekmadienio vakarą pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui, šalies vadovo posto siekiantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas tikina galintis patekti į antrąjį turą. ...