Gelbstint (ne)eilinį Skardžių – ar komisijos sprendimu siekiama išsaugoti koaliciją?

Taip mano LRT.lt kalbinti Seimo opozicijai priklausantys parlamentarai Eugenijus Gentvilas ir Remigijus Žemaitaitis.

Grindžia ikiteisminiu tyrimu ir STT informacija

Trečiadienį Seimo komisija priėmė sprendimą nepradėti apkaltos A. Skardžiui. Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė ir A. Skardžiaus apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė teigia, kad komisija apsisprendė gana vieningai – 8 nariai balsavo „prieš“, o vienas susilaikė. Anot jos, atlikti A. Skardžiaus veiksmai nesukelia prielaidos manyti, kad gali būti pažeista Konstitucija arba sulaužyta Seimo nario priesaika.

A. Širinskienė primena, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog apkalta gali būti rengiama tik dėl tų veiksmų, kurie padaryti po paskutinės Seimo nario priesaikos. Tai reiškia, kad komisija galėjo vertinti tik tuos A. Skardžiaus veiksmus, kurie padaryti po 2016 metų priesaikos.

„Apkalta Seimo nariui gali būti rengiama už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą. Tai reiškia, kad ne bet koks netinkamas ar įstatymus pažeidžiantis Seimo nario veiksmas ar nusižengimas Seimo nario etikai gali būti apkaltos objektu. Taip pat baigėsi ikiteisminis tyrimas, jis nenustatė jokių veiksmų, kurie prieštarautų baudžiamajai teisei“, – sako A. Širinskienė.

Komisijos pirmininkė priduria, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinktoje informacijoje taip pat nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Parlamentarė tikina nematanti pagrindo, kodėl Seimas ketvirtadienį turėtų nepritarti komisijos sprendimui, nes jis pagrįstas ir kitų institucijų duomenimis.

Tos pačios frakcijos, kuriai priklauso ir A. Skardžius, – Lietuvos socialdemokratų darbo – narys Gediminas Kirkilas pritaria tokiam komisijos vertinimui ir yra įsitikinęs, kad pagrindo surengti apkaltą nebuvo. Anot parlamentaro, tokio komisijos sprendimo jis ir tikėjosi.

„Tikimės, kad Seimas pritars šiam komisijos sprendimui. Jeigu apkaltai nėra pagrindo, kodėl reikia balsuoti „už“? Šiuo klausimu opozicija yra subjektyvi ir nusiteikusi priešiškai. Juk A. Skardžius labai dažnai kritikuoja opozicijoje esančių konservatorių sprendimus, tai yra akivaizdus kerštavimas“, – piktinasi G. Kirkilas.

Siekiama išsaugoti koaliciją?

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Gentvilas dalyvavo komisijos veikloje, balsuodamas dėl apkaltos jis susilaikė. Anot liberalo, taip jis išreiškė savo nuomonę, kad komisijos išvadoms nepritaria, tačiau sudvejojo balsuoti „už“, nes negali tvirtai teigti, kad A. Skardžius tikrai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką.

„Mano manymu, buvo galima tikėtis tokio komisijos sprendimo. A. Skardžius yra svarbus valdančiosios daugumos atstovas. Man atrodo, kad balsuojant komisijos sprendimui bus pritarta – mobilizuosis Seimo dauguma“, – mano E. Gentvilas.

Jei „valstiečiai“ nepalaikytų pono A. Skardžiaus, Socialdemokratų darbo frakcija galėtų pasitraukti iš koalicijos. To „valstiečiai“ neleis, todėl nemanau, kad vyks koks nors objektyvus analizavimas.

Komisijos darbą liberalas vadina „eilinio Skardžiaus gelbėjimu“, tačiau tikina, kad šiuo atveju A. Skardžius tampa visai neeiliniu.

„Jei vienas ar du Seimo nariai dar pasitrauktų arba iškristų iš valdančiosios Seimo daugumos, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos balsai nebegalėtų jų išgelbėti. Jei „valstiečiai“ nepalaikytų pono A. Skardžiaus, Socialdemokratų darbo frakcija galėtų pasitraukti iš koalicijos. To „valstiečiai“ neleis, todėl nemanau, kad vyks koks nors objektyvus analizavimas“, – apgailestauja E. Gentvilas.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė sako, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui svarbūs tie, kurie siekia Kremliaus projektų įgyvendinimo Lietuvoje. Ji teigia, kad valdantieji suorganizavo ir Mindaugo Basčio gelbėjimo planą, kai Seimas nubalsavo prieš šio parlamentaro apkaltą.

„A. Širinskienė taip pat stengėsi daryti viską, kad A. Skardžiaus apkaltos rezultatai būtų tokie, kokie yra. Iš komisijos jiems taip pat buvo labai svarbu išmesti Andrių Kubilių. Kiek žinau, tame tyrime jis uždavinėjo esminius klausimus ir buvo bene stipriausiai pasiruošęs komisijos narys. Teliko techniniai dalykai – parašyti tokią išvadą, kokia jiems tinka“, – piktinasi R. Juknevičienė.

Kokio sprendimo galima tikėtis posėdžių salėje

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys R. Žemaitaitis mano, kad komisijai galėjo nepakakti faktų įrodyti A. Skardžiaus kaltę. Anot parlamentaro, ši istorija buvo apipinta įvairiais vertinimais ir nuomonėmis, todėl jis stengiasi nesusidaryti išankstinės nuomonės.

„Aš, kaip teisininkas, esu už tai, kad panašius procesus tirtų teisėsaugos institucijos, o ne Seimo nariai ar jų sudarytos specialiosios komisijos, kurios įsijaustų į „sąžinininguolio teisinguolio“ vaidmenį. Tai nėra priimtina“, – kalba R. Žemaitaitis. 

Pasak parlamentaro, valdančioji dauguma gali tartis, kad būtų priimtas sprendimas nepripažinti, jog A. Skardžius pažeidė Konstituciją. Esą galima tikėtis, kad panašus balsų santykis bus ir plenarinių posėdžių salėje.

„Koalicija „valstiečiams“ labai svarbi, o A. Skardžiaus interpeliacijos klausimas gali paskatinti Socialdemokratų darbo frakciją ją palikti. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl apkalta nebus rengiama“, – svarsto R. Žemaitaitis.

Dėl laikinosios komisijos išvadų turės balsuoti Seimas. Jei komisijos sprendimui jis nepritars, reikės atlikti dar vieną tyrimą. Seimui nubalsavus už tokį komisijos sprendimą, A. Skardžiui apkaltos nebus. Šis klausimas svarstyti ketinamas ketvirtadienį.

Tyrimas dėl apkaltos parlamentarui buvo pradėtas po to, kai kreipėsi keli Seimo nariai, kurie išreiškė susirūpinimą, kad A. Skardžiaus šeima išskirtinėmis sąlygomis išnuomojo žemės sklypus vėjo jėgainėms ir teikė įstatymų pasiūlymus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos.