Glumina Seimo narių ketinimas susitikti su oficialia Tibeto valdžia

Parlamentarai teigia, kad per šiuos susitikimus kels klausimus apie vietos gyventojų padėtį, tuo metu nevyriausybininkai įsitikinę, kad pats Lietuvos politikų apsilankymas Tibete pademonstruos palankumą ten įvestai Pekino tvarkai.

Trečiadienį į Kiniją išvyks Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys, „socialdarbiečių“ atstovai Algirdas Butkevičius ir Artūras Skardžius, „valstietis“ Algimantas Kirkutis ir konservatorius Kazys Starkevičius. Visi jie priklauso Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupei. Į Kiniją taip pat planuoja vykti Latvijos ir Estijos parlamentarų delegacijos.

Be kitų susitikimų, parlamentarai Tibete susitiks su šio autonominio regiono Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto pirmininku.

Lietuvių delegacijos vadovas A. Butkevičius sako, kad po birželį vykusio Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos vizito į Lietuvą parlamentarai galės susidaryti visapusišką vaizdą apie padėtį regione.

„Žinote, visada nuomonę susidarai, kai turi informaciją iš įvairių šaltinių. Mes čia turime gal vieną informaciją, ten išgirsime kitą informaciją ir tada bus galima priimti tam tikrus sprendimus, kokia situacija yra iš tikrųjų ten“, – BNS antradienį sakė politikas.

„Aš manau, kad vakarienės metu bus padėties Tibete klausimas paliestas dėl to, kad Dalai Lama neseniai buvo Lietuvoje ir išsakė tam tikras mintis, kurias esame užfiksavę“, – pridūrė jis.

Pasak A. Butkevičiaus, su Tibeto pareigūnu daugiausiai bus kalbama apie dvišalius santykius.

Tas susitikimas su okupuotos teritorijos administracija yra akivaizdus Kinijos komunistinio režimo politikos tame regione palaikymas.

Jis tvirtino, kad pokalbių su Kinijos atstovais temos derintos su Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Tuo metu nevyriausybininkai teigia, kad vien vizitu į Tibetą parlamentarai parodys pripažįstantys ten vykdomą Pekino politiką.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau daugelis vietos gyventojų ir dalis tarptautinės bendruomenės kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir tibetiečių kultūros naikinimu.

Pekinas atkerta, kad Tibete Kinijos valdymo metais pasiekta didelių socialinių ir ekonominių laimėjimų, o kultūrinis ir religinis paveldas yra gerbiamas ir saugomas.

Viešosios įstaigos „Tibeto namai“ direktorius Vytis Vidūnas BNS teigė, kad parlamentarų vizitas yra „apmaudus ir apgailėtinas“.

„Tas susitikimas su okupuotos teritorijos administracija yra akivaizdus Kinijos komunistinio režimo politikos tame regione palaikymas“, – BNS teigė V. Vidūnas.

„Tai neturėtų vykti, nebent to vizito metu mūsų Seimo nariai keltų klausimus, susijusius su Tibeto statuso pakeitimais ar kažkuo panašiu, bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad tokia delegacijos sudėtis galėtų tia padaryti“, – pridūrė jis.

„Apmaudu ir apgailėtina, kad tai vyksta. (...) Mūsų politikai juk nevyksta į okupuotą Krymą“, – kalbėjo „Tibeto namų“ vadovas.

Seime taip pat yra įsikūrusi laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė. Jos narė konservatorė Monika Navickienė paragino į Kiniją vyksiančius parlamentarus naudotis galimybe užduoti kritiškus klausimus.

„Jeigu bus kalbama tik apie tai, kad viskas gerai, tai nemanau, kad iš to bus kokia nors didelė prasmė ar pridėtinė vertė“, – BNS teigė politikė.

Vilniaus ir Pekino santykiai yra daugiausiai susiję su ekonominiais klausimais, Kinijai siekiant atkurti istorinius prekybos kelius Vidurio ir Rytų Europoje.

Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia investuoti į regiono infrastruktūrą, nors dalyje šalių, įskaitant Lietuvą, nerimaujama, kad komunistinės Kinijos investicijos gali atnešti nepageidaujamą Pekino įtaką vidaus politikai.