Išspręsti dvigubos pilietybės galvosūkį be Konstitucinio Teismo – per daug sudėtinga?

„Manau, kad sudėtinga būtų tą klausimą išspręsti be kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Iniciatyva yra Seime, tai Seime sprendimai ir bus priimti. Aš manau, kad visada turime ieškoti visų būdų, kaip išspręsti klausimą ir jį išspręsti, jokiu būdu neprieštaraujant Konstitucijai“, - BNS šeštadienį sakė akcijoje „Darom“ dalyvavęs Saulius Skvernelis.

„Tai skamba drastiškai, bet manau, kad kovo 11-osios apskritai negalima išbraukti iš niekur“, -  sakė premjeras, paklaustas nuomonės dėl siūlymo išbraukti 1991 metų kovo 11-osios datą iš Pilietybės įstatymo.

Daugiau kaip šimtas Seimo narių siūlo Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų turėti dvigubą pilietybę į Europos Sąjungos ir NATO šalis po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams. Prezidentė teigia, kad šis siūlymas prieštarauja konstitucinei doktrinai, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys.

„Be NATO ir ES piliečių, yra ir kitų pakankamai svarbių šalių, kaip pavyzdys - Australija. Tai klausimas nediskriminavimo pagal geografinę priklausomybę. Esminis dalykas - kad yra iniciatyva ir noras klausimą spręsti, ir svarbiausi - kad tai būtų išspręsta neprieštaraujant Konstitucijai“, - BNS sakė S.Skvernelis.

Dalia Grybauskaitė šią savaitę teigė, kad dėl dvigubos pilietybės, prieš priimant sprendimą Seime, būtina konsultuotis su teisininkais ir su Konstituciniu Teismu, tačiau tai gali padaryti tik Seimas.

Anot Konstitucinio Teismo, smarkiai praplėsti dvigubos pilietybės ribas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.