Juodkalnijos ministras: po Maskvos sąmokslo esame budrūs | kl.lt

Juodkalnijos ministras: po Maskvos sąmokslo esame budrūs

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį sveikino Juodkalnijos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje, tačiau pabrėžė, kad stojimas į bendriją turi būti susijęs su atliktais darbais, o ne vykti pagal kalendorių.

Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) planuojant plėtrą Vakarų Balkanuose. Tuo metu Lietuvos pareigūnai ragina ES nepamiršti ir Rytų partnerystės šalių, tokių kaip Ukraina, Gruzija ar Moldova.

Su Juodkalnijos užsienio reikalų ministru Srdanu Darmanovičiumi (Srdžianu Darmanovičiumi) susitikęs L. Linkevičius teigė, jog Lietuva laiko šią šalį sėkmės istorija.

„Ji yra Europos integracijos proceso lyderė“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

L. Linkevičius pabrėžė, kad Juodkalnija yra 33-iame derybų dėl narystės ES etape iš 35-ių: „Kalba eina ne tik apie skaičius, bet ir turinį. Aš esu labai dėkingas Juodkalnijai už jos politikos suderinamumą su Europos Sąjunga“.

Tuo tarpu S. Darmanovičius dėkojo Lietuvai už paramą ES plėtros politikai.

„Lietuva yra stiprus mūsų europinės integracijos šalininkas“, – teigė Juodkalnijos ministras.

Ragina nepamiršti Rytų partnerystės

Europos Sąjunga pastaraisiais dešimtmečiais mėgina didinti įtaką Vakarų Balkanuose. Prieš 11 metų ES narėmis tapo Bulgarija ir Rumunija, o 2013 metais į bendriją įstojo Kroatija.

Likusios šalys – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Serbija ir Kosovas – yra arba kandidatės arba potencialios pretendentės tapti ES narėmis.

Šių metų vasarį Europos Komisija pristatė perspektyvas Serbijai ir Juodkalnijai tapti ES narėmis iki 2025 metų.

Tačiau L. Linkevičius sako, jog stojimas į bendriją turėtų vykti įvertinus įvykdytus darbus ir pasiekimus. Jis paragino kalbant apie ES plėtrą nepamiršti ir Rytų partnerystės šalių.

„Mes iš principo nemanome, kad tai turėtų būti procesas, kuris vyktų pagal kalendorių“, – kalbėjo ministras.

„Mes labai palaikome Vakarų Balkanus, suprantame integracinį procesą ir palaikome šį procesą, tačiau manome, kad standartai turibūti panašūs ir kitoms šalims, juo labiau, kad me sturime ir Gruzijos atvejį, mes turime ir Ukrainą, mes turime ir Moldovą“, – pridūrė jis.

Ministro įvardytos Rytų partnerystės programos šalys jau kurį laiką siekia narystės ES perspektyvų.

Konfrontacija su Rusija

Vakarų Balkanai yra tapę ES ir Rusijos interesų susikirtimo tašku, Maskvai siekiant išlaikyti istoriškai didelę įtaką šiame regione.

Vis dėlto dalis regiono šalių yra tapusios NATO narėmis, o Juodkalnija į šį 29 šalių karinį aljansą įstojo pernai.

Juodkalnija teigia, kad 2016 metais šalyje buvo bandoma įvykdyti neteisėtą perversmą, o į šį sąmokslą buvo įtrauktas ir planas nužudyti provakarietišką prezidentą Milo Djukanovičių (Milo Džiukanovičių).

S. Darmanovičius Vilniuje teigė, kad tai bandyta suorganizuoti siekiant pakenkti šalies siekiui įstoti į NATO ir ES.

Dėl šių įvykių, be kitų asmenų, teisiami du Rusijos piliečiai. Maskva neigia dalyvavusi sąmoksle.

„Mums, turint žvalgybos duomenis ir informaciją iš kitų šaltinių, yra daugiau ar mažiau aišku, kas nutiko. Tačiau demokratinėje valstybėje tai reikia įrodyti teisme“, – sakė Juodkalnijos ministras.

„Nuo to momento esame gana budrūs mūsų saugumo klausimu, ypač dabar, kai esame NATO nare“, – pridūrė jis.

Pasak S. Darmanovičiaus, Juodkalnija neieško priešų ir palaiko neblogus ekonominius santykius su Rusija, ypač turizmo srityje.

„Mes siekiame sukurti gerus santykius su visais, ypač mūsų regione, vaidinti konstruktyvų vaidmenį, bet vienintelis dalykas, kur mes nedarysime kompromisų, yra mūsų pačių sprendimai ir kryptis, kurią pasirinkome“, – kalbėjo ministras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių