Ką veikia mūsų valdžia

Lyg įslaptintas dokumentas

Teisingumo ministrė Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska darbo dieną pradeda nuo nuotolinio darbinio pasitarimo su ministerijos vadovybe. Štai praėjusį trečiadienį toks prasidėjo 8.30 val., paskui, be Vyriausybės posėdžio ir ministrų neformalaus pasitarimo, E.Dobrovolska dalyvavo dar šešiuose darbiniuose pasitarimuose.

Vis dėlto nebūtų keista, jei vietoj "darbinis pasitarimas" būtų parašyta "nedarbinis". Skelbiama darbotvarkė neatskleidžia nieko – nei kokias problemas sprendžiant ir prie kokių įstatymo projektų, nei su kokiomis interesų grupėmis ir kokiais ekspertais konsultuodamasi dirba ministrė. Beje, iš trečiadienio septynių darbinių susitikimų penki vyko lygiai po pusvalandį, lyg būtų nesvarbu, nei kokia problema, nei koks pašnekovas.

Tokia darbotvarkė tik imituoja, kad vykdomas nuo šių metų įsigaliojusio Lobistinės veiklos įstatymo naujos redakcijos reikalavimas politikams skelbti darbotvarkes. Tokia prievolė įrašyta siekiant suteikti daugiau skaidrumo sprendimų priėmimo procesams. Nors teisingumo ministras turėtų būti įstatymų įgyvendinimo ir laikymosi etalonu, deja, E.Dobrovolskos, kaip ir dalies kitų ministrų, darbotvarkės – kaip kokie įslaptinti dokumentai.

Atviriausi – nauji ar po pertraukos į Seimą grįžę politikai, ir tai dar kartą įrodo, kad rotacija politikoje – sveika.

Ministras dirba ministerijoje

Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas piliečius taip informuoja, ką veikia: "darbas ministerijoje". Bet turbūt niekas ir neabejoja, kad ministras dirba ministerijoje. Klausimas kitas – ką dirba?

Kultūros ministro liberalo Simono Kairio darbotvarkėje – štai tokia įvairovė: pavyzdžiui, antradienį dalyvavo viename vidiniame pasitarime ir trijuose darbiniuose skirtingo pobūdžio renginiuose – darbiniame posėdyje, darbiniame susitikime ir darbiniame pasitarime.

Krašto apsaugos ministro A.Anušausko darbotvarkėje – įrašai "darbas ministerijoje". Ar kas abejoja, kad ministras dirba ministerijoje? (Fotobanko nuotr.)

Bet su kuo ir kokius klausimus jis sprendė posėdžiuose, susitiko ar tarėsi?

Žinoma, ministrai turi daug rutininių darbų ir visų jų nėra reikalo surašyti. Vis dėlto keista, kai, pavyzdžiui, energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys pagal darbotvarkę darbus penktadienį pradėjo 13 val., o ketvirtadienį – 13.30 val. ir tą dieną dalyvavo viename susitikime su Pramonininkų konfederacija.

Švietimo mokslo ir sporto ministrės konservatorės Jurgitos Šiugždinienės darbotvarkės – tos pačios dienos ir savaitės į priekį, tačiau archyvo nėra. Paanalizuoti, su kuo ilgesniu laikotarpiu bendravo ministrė, prieš priimdama kokį nors sprendimą, visuomenei galimybė nesuteikta.

Ne tik su kuo, bet ir apie ką

Gerai, kad yra ir atviresnių visuomenei ministrų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė darbotvarkėje išsamiai vardija, ką kurią valandą veikia ir su kuo susitinka.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė išsamiai vardija, ką kurią valandą veikia. Būtų gerai, jei dar patikslintų ne tik su kuo, bet ir kokiu klausimu susitinka. (Fotobanko nuotr.)

Štai pastarąsias dvi savaites ji ne tik dalyvavo ministrų posėdžiuose ir keliuose renginiuose, bet ir susitiko su asociacijos "Investors' Forum", Slidinėjimo centrų asociacijos, LITEXPO, Valstybės investicijų valdymo agentūros, "Venture Capital Association" atstovais, Valdymo koordinavimo centro vadovu Vidu Danieliumi, Registrų centro vadovu Sauliumi Urbanavičiumi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė bendravo su Viešbučių ir restoranų asociacijos, "Sodros" profsąjungos atstovais, dalyvavo nuotoliniuose pasitarimuose dėl "Sodros" reorganizavimo, motinystės išmokos skaičiavimo.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis darbotvarkėje informavo apie savo pokalbius su Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininku Arijandu Šliupu, su Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovybe tarėsi dėl televizijos bokšto rekonstrukcijos.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas bendravo su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, kooperatyvo "Kooperacijos kelias" atstovais, Šilalės rajono ūkininkais.

Nors šie ministrai gerokai atviresni nei kai kurie jų kolegos, vis dėlto tikras skaidrumas reikalautų ne tik nurodyti, su kuo bendravo politikas, bet ir kokiu klausimu.

Seimo nariai atostogauja?

Seimo narių darbotvarkės kelia daugybę klausimų, pradedant tuo, ką kai kurie jų apskritai veikia. Štai nuo sausio 15 d. jau daugiau kaip dvi savaites jokių įvykių nenurodyta konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės darbotvarkėje.

"Valstiečių" atstovas Linas Kukuraitis, remiantis jo darbotvarke, nedirba nuo 19 d., "darbietė" Vaida Giraitytė ir liberalas Ričardas Juška – nuo 21-osios. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Česlavas Olševskis, konservatoriai Irena Haase ir Sergejus Jovaiša, socialdemokratas Eugenijus Sabutis nuo sausio vidurio dirbo vieną dieną – dalyvavo kokiame komiteto ar komisijos posėdyje. "Valstiečių" atstovas Dainius Kepenis pagal jo darbotvarkę šiemet iš viso dirbo vos penkias dienas, socialdemokratas Vidmantas Kanopa – šešias.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys D.Kepenis, jei tikėtume jo darbotvarke, šiemet iš viso dirbo vos penkias dienas. (Fotobanko nuotr.)

Visuomenę informuoti, ką jie veikia, žinoma, atimtų kelias minutes, bet Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimas nurodyti darbotvarkes neturėtų būti neįmanoma misija, juolab kiekvienas parlamentaras turi po tris pagalbininkus, kuriems Seimas ką tik nutarė dar pakelti algas.

Rašo, nes turi ką

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen darbotvarkė, atrodytų, gana išsami: pastarąsias dvi savaites ji bendravo su Prezidentu Gitanu Nausėda, Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu, Seimo kontrolierių įstaigos vadovu Augustinu Normantu, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Norvegijos ambasadoriais, Latvijos parlamento pirmininke Inara Mūrniece, Seimo profesinėmis sąjungomis, dalyvavo posėdžiuose ir virtualiuosiuose renginiuose.

Tačiau, tikint Seimo pirmininkės darbotvarke, ji nebendravo su jokių interesų grupių atstovais. Jei taip, vadinasi, sėdi visuomenei nepasiekiamame stiklo bokšte, o jei darbotvarkė klaidina – Seimo pirmininkė, nors ir laikosi Lobistinės veiklos įstatymo, tačiau nepaiso esmės.

Dalies, deja, mažesniosios, ir kitų parlamentarų darbotvarkės gana gausios. Kai politikai dirba, turi ką įrašyti ir į darbotvarkes. Įtemptos konservatorės Laimos Andrikienės dienos: Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos sesijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos, Seimo komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžiai, renginiai, interviu. Per keturias darbo savaites tik viena jos darbo diena buvo be darbotvarkės, tiesa, vienas sekmadienis – su.

Konservatorė Dalia Asanavičiūtė ne tik dalyvavo Seimo komitetų ir komisijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės, Lituanistinio švietimo forumo organizavimo posėdžiuose, bet ir bendravo su Neringos bičiulių grupe, lituanistinių mokyklų mokytojais, policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, Jungtinės Karalystės ir Airijos ambasadoriais, dalyvavo renginyje dėl Europos Komisijos paramos pedagogų rengimo institucijoms, "GovTech" konferencijoje, analitinių centrų seminare, Globalių Lietuvos profesionalų forume, užsienio kauniečių susitikime su "Kaunas In" ir "City Alumni", Nacionalinio transplantacijos biuro renginyje prieš prekybą žmonėmis. Per keturias sausio darbo savaites – nė vienos dienos be darbotvarkės, politikė dirbo ir tris savaitgalius.

Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė per pastarąsias dvi savaites Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijos vardu bendravo su šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, sergančiųjų epilepsija, Alzheimerio ligos, vaikų retų ligų organizacijų, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovais. Jos darbotvarkėje įvardyta ir Laisvės frakcijos susitikimas su interesų grupėmis dėl akcizų ir alkoholio kontrolės politikos, susitikimas su Odontologų rūmų atstovais.

Mokymai nepadėjo

Vis dėlto dažniausiai parlamentarai darbotvarkėse nurodo tik dalyvavimą Seimo, jo komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai kurie – dar ir renginiuose už Seimo ribų. Bet negi jie su niekuo nebendrauja, nesitaria, nesikonsultuoja, negi niekas nesikreipia į juos? Jei ir nurodoma, su kuo susitiko, tai nepatikslinama, kokiu klausimu, ar, atvirkščiai, parašoma, kokiu klausimu domėjosi, bet neskelbiama, su kuo apie tai kalbėjosi.

Keista, kad Seimo nariai taip nevienodai supranta Lobistinės veiklos įstatymą, už kurį dalis ir patys balsavo. Politikams buvo surengta ir mokymų įstatymo vykdymo klausimais, bet, kaip matyti iš darbotvarkių, naudos tai davė nedaug.

Kai kurie darbotvarkių skirtumai stebina. Štai Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen atrodė svarbu, kad ji susitiko su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku L.Kasčiūnu, tačiau jam pačiam šis susitikimas pasirodė nevertas būti įtrauktas į darbotvarkę.

O kai kurie oficialių Seimo šaltinių informacijos neatitikimai net glumina. Štai Seimo debiutantė "darbietė" Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, remiantis jos darbotvarke, visas keturias sausio savaites dirba be poilsio dienų. Kasdien, net savaitgaliais, ji dalyvauja Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pasitarimuose.

Parlamentarė "darbietė" I.Kačinskaitė-Urbonienė, remiantis jos darbotvarke, kasdien, net savaitgaliais, dalyvauja Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pasitarimuose. Bet komisijos ir jos kitų narių darbotvarkėse tokių pasitarimų nėra. (Fotobanko nuotr.)

Tačiau šios komisijos skelbiamose darbotvarkėse nurodyta, kad sausį posėdis buvęs tik vienas, kitų komisijos narių darbotvarkėse dalyvavimo kasdieniuose komisijos pasitarimuose nėra.

Ne visi merai atvirauja

Labai skiriasi ir vietos valdžios galvų darbotvarkės. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus darbotvarkės gana išsamios. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis į detales nesileidžia: štai penktadienį darbų sąraše – "dalykinis susitikimas", "pasitarimas darbo klausimais", "dokumentų nukreipimas vykdytojams". Su kuo susitikta, apie ką tartasi, nedetalizuojama.

Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimas nurodyti darbotvarkes neturėtų būti neįmanoma misija, juolab kiekvienas parlamentaras turi po tris pagalbininkus, kuriems Seimas ką tik nutarė dar pakelti algas.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) tyrimo duomenimis, per pirmus kadencijos metus daugiausia susitikimų su interesų grupėmis paviešino Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius (216), Klaipėdos – Vytautas Grubliauskas (109), Neringos – Darius Jasaitis (102), Vilniaus miesto – R.Šimašius (96). Vis dėlto, TILS vertinimu, tokių susitikimų gali būti net dešimt kartų daugiau.

Po pirmųjų kadencijos metų, TILS skaičiavimais, ketvirtadalis merų visai neturėjo viešai prieinamų darbotvarkių. Dažnas neskelbė jų archyvo, o tai visuomenei neleidžia sužinoti, su juo bendrauta iki priimant kokį nors sprendimą.

Nors dabar to reikalauja įstatymas, tačiau sunku aptikti eilinių savivaldybių tarybų narių darbotvarkių, parlamentinių partijų pirmininkai jų taip pat neskelbia partijų interneto svetainėse.

Geras politikas – skaidrus politikas

TILS tyrimo duomenimis, nors 100 iš 141 praėjusios kadencijos parlamentaro paviešino bent po vieną susitikimą su verslo, nevyriausybinių organizacijų ar kitų interesų grupių atstovais, bet didžiąją jų dalį – aštuonis iš dešimties – deklaravo pirmą kartą į Seimą išrinkti parlamentarai. Ir dabar krenta į akis, kad atviriausi – nauji ar po pertraukos į Seimą grįžę politikai, ir tai dar kartą įrodo, kad rotacija politikoje – sveika.

Peržiūrint ministrų, Seimo narių ar merų darbotvarkes akivaizdu, kad noriau minimi pokalbiai su pašnekovais iš užsienio. Tačiau Lobistinės veiklos įstatymas pakeistas norint padaryti skaidresnį politikų bendravimą su įtakos grupėmis ir kitais asmenimis, o ne tik informuoti apie kokius nors protokolinius pokalbius.

TILS iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė pabrėžia: "Labai svarbu, kad mūsų valdžios lyderiai susitiktų su interesų grupių atstovais ir registruotais lobistais, taip siekdami priimti labiau pagrįstus  sprendimus. Ne mažiau svarbu, kad apie tokius susitikimus jie skelbtų viešai ir aiškiai pažymėtų ne tik su kuo susitiko, bet ir kodėl arba kokiu tikslu. Norėtųsi tikėtis, kad tai ilgainiui prisidės prie skaidresnio sprendimų priėmimo valstybėje. Juk geras politikas yra skaidrus ir aktyvus politikas."