Kaip etikos sargai ministro mundurą išvalė

Dosnus bičiuliams

Priminsime: praėjusiųjų metų rugsėjo pabaigoje "Kauno dienoje" spausdinta publikacija "Ministro buvusiam darbdaviui – milijonai". Joje konstatuota, kad aplinkos ministro įsakymu, kurį pasirašė jį pavaduojantis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, K.Navicko buvusiai darbovietei "Baltijos aplinkos forumas" (BAF) projektui vykdyti skirta 5 mln. eurų, iš kurių 3 mln. eurų iš ES lėšų ir 0,4 mln. eurų iš šalies biudžeto.

Konstatuota, kad K.Navickas 2017 m. vasaros pradžioje dalyvavo diskusijoje, kurią, vykdydamas milijoninės vertės projektą, BAF surengė Šilutėje.

Seimo narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į VTEK prašydamos ištirti, ar tuo aplinkos ministras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo.

Redakcija taip pat kreipėsi į VTEK prašydama įvertinti, ar ministras nepažeidė įstatymo, 2017 m. sausio 12 d. priėmęs sprendimą dėl ministerijai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). Mat VTEK buvo rekomendavusi ministrui iki 2017 m. nusišalinti nuo bet kokių sprendimų, sietinų su APVA.

Prašyta ištirti, ar ministras neprasilenkė su įstatymu nuomodamasis automobilį iš savo buvusios darbovietės. Taigi VTEK turėjo ištirti keturis su ministro veikla susijusius faktus.

Nusišalinimo nepriėmė

VTEK posėdyje dalyvavo tik trys iš penkių komisijos narių – du sirgo. Vos prieš kelis mėnesius komisijos nariu premjero Sauliaus Skvernelio teikimu paskirtas Edmundas Sakalauskas iškart pareiškė nusišalinantis nuo svarstymo. Motyvas – iki tol dirbo Aplinkos ministerijai pavaldaus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėju.

Buvo panašu, kad laikinai einantis komisijos pirmininko pareigas Saulius Katuoka tokiai įvykių eigai buvo pasiruošęs. Kolegos paklausęs, kas jį priėmė į darbą: ar ankstesnieji aplinkos ministrai, ar departamento direktorius ir, gavęs atsakymą, kad E.Sakalauskas nebuvo pavaldus ministrui, iškart nutarė, kad  konfliktinės situacijos nėra.

Komisijos trijulė nesivargino išklausyti iki galo VTEK Tyrimų komisijos tyrėjo Tomo Čaplinsko atlikto tyrimo, išguldyto beveik trylikoje lapų.

Galima suprasti, kodėl: VTEK sprendimo projektas dėl K.Navicko buvo baigtas rengti prieš dvi dienas iki posėdžio, tad komisijos nariai turėjo laiko su juo susipažinti.

Dingo faktinės aplinkybės

Į redakciją pateko T.Čaplinsko rengto ir jo paties bei komisijos Tyrimų skyriaus vedėjos Aretos Miškinienės pasirašyto sprendimo projekto kopija. Lygindama projektą su VTEK ministrą K.Navicką išteisinančiu sprendimu, redakcija aptiko nemažai skirtumų.

T.Čaplinskas buvo nustatęs net 34 faktines aplinkybes, sietinas su K.Navicko veika. Taigi galima spręsti, kad tyrimas buvo atliktas nuodugniai, visos faktinės aplinkybės konstatuotos ir ištirtos.

Tačiau VTEK vasario 7 d. priimtame sprendime dėl K.Navicko juodu ant balto minimos jau ne 34, o tik 32 aplinkybės. Galbūt tai tik projekto stiliaus ar korektūros taisymai?

Visiškai ne. Tirdamas atvejį, kai K.Navickas dalyvavo BAF Šilutėje surengtoje diskusijoje, tyrėjas T.Čaplinskas konstatuoja: "Diskusijai pasibaigus 2017 m. birželio 5 d. Šilutės rajono savivaldybė savo internetinėje svetainėje išplatino pranešimą "Nemuno delta – unikalus Lietuvos kraštas", kuriame rašoma, kad 2017 m. birželio 2 d. šioje savivaldybėje viešėjo ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministras K.Navickas. Pranešime cituojamas K.Navickas pateikė nuomonę, kad "regiono patrauklumą turizmui lemia ne vien pinigai, investicijos ar žmogiškieji ištekliai. Turizmo sektoriuje, kaip ir visur kitur, taip pat turi būti bendras susitarimas ir strateginis koordinavimas, o Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos turi prisidėti prie įgyvendinamų darbų".

T.Čaplinskas fiksavo ir dar vieną faktinę aplinkybę, kuri taip pat dingo iš komisijos priimto sprendimo originalo. Sprendimo projekte konstatuota, kad Šilutėje vykusiame renginyje K.Navickas aiškino, jog žmonės, susidomėję gamtiniu turizmu, rajono ūkiui gali atnešti naudos: turistams reikia nakvynės, maitinimo paslaugų, visos turizmo verslo infrastruktūros, kuri gali duoti naudos ir čia gyvenantiems žmonėms, ir savivaldybės biudžetui.

Panašiai kalbėjo ir BAF direktorius Ž.Morkvėnas – tiesiog įtikinėjo, kad naudinga vystyti ornitologinio turizmo paslaugas. Aplinkos ministras BAF surengtoje diskusijoje galėjo dalyvauti tik dėl šio renginio įvaizdžio, o diskusijai pasibaigus už įvykdytą susitikimą projekto vykdytojai – BAF – padėjo pliusiuką.

VTEK sprendimo projekte perpasakojami ir ministro buvusio darbdavio – BAF direktoriaus – parodymai dėl renginio Šilutėje. Tačiau iš čia komisijos sprendimo originale neapsieita be šiurkščios korektūros – iš projekto pašalintas kursyvu parašytas sakinys: "VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją į diskusiją nusprendė pakviesti todėl, kad šio renginio tematika – gamtinis turizmas – yra susijusi su ministerijos pavaldžios institucijos – Nemuno deltos regioninio parko direkcijos veikla."

Posėdžio garso įrašas rodo, kad K.Navickas, kelis kartus klausiamas, kas konkrečiai jį kvietė vykti į renginį, pripažįsta, kad tai buvo jo buvęs darbdavys – Ž.Morkvėnas.

Sprendimo projektas – nepalankus

Komisijos priimtame sprendime dėl ministro K.Navicko dingo ne tik kelios projekte minimos aplinkybės. Projekto dalyje "Teisinis veikos vertinimas ir motyvai" konstatuota: "Pažymėtina, kad VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" direktoriaus Ž.Morkvėno Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai 2017 m. gegužės 26 d. išsiųstame kvietime į minėtą renginį buvo aiškiai nurodyta, kad jis yra projekto "Integruoto planavimo įrankio sukūrimas, siekiant užtikrinti pievų biologinės įvairovės gyvybingumą ("LIFE Viva Grass") dalis. Būtent šiame projekte dirbo ir jam vadovavo K.Navickas, dirbdamas VšĮ "Baltijos aplinkos forumas". Projektas nesibaigė K.Navickui nustojus dirbti šioje įstaigoje. Jis yra tęstinis, trunka ketverius metus, t.y. iki 2018 m. Akivaizdu, kad buvęs K.Navicko darbdavys yra suinteresuotas daugiau nei 2,5 mln. eurų vertės projekto sėkme. Neturtinio (moralinio, profesinės savirealizacijos ir pan.) pobūdžio interesą, komisijos nuomone, dėl to turi ir pats Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Šioje situacijoje yra svarbu tai, kad projekto "LIFE Visa Gras" partneriai yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžios valstybinės institucijos (...)."

Ši sprendimo projekte konstatuota citata baigiasi situacijos vertinimu: "Todėl, priėmęs "VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" direktoriaus Ž.Morkvėno pasiūlymą dalyvauti 2017 m. birželio 2 d. Šilutės rajono savivaldybėje vykusiame renginyje, šiuo konkrečiu atveju K.Navickas neįvykdė savo paskirtimi prevencinio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų."

Taigi akivaizdu, kad, iš komisijai pateikto projekto išmetus tyrimo metu nustatytas kelias faktines aplinkybes, kurios ministrui K.Navickui buvo akivaizdžiai neparankios, atsirado galimybė ministrą išteisinti.

Verta atkreipti dėmesį, kad nebuvo tirtos dar kelios faktinės aplinkybės: ar priėmęs sprendimą dėl ministerijai pavaldžios APVA ir nuomojęs automobilį iš BAF, K.Navickas neprasilenkė su įstatymu.

Paklausus, kodėl taip atsitiko, posėdžiui pirmininkavęs S.Katuoka replikavo: "Taigi galite dar kartą kreiptis, jei manote, kad ministro veika ne iki galo ištirta."

Komentuoti atsisakė

Kodėl iš VTEK sprendimo projekto dingo kelios aplinkybės, redakcija pirmiausia bandė paklausti tyrėją T.Čaplinską. Pastarasis teigė nesąs įpareigotas komentuoti ir siūlė kreiptis į komisiją.

Tuomečiam komisijos laikinajam pirmininkui Virginijui Kanapinskui pasveikus, dienraštis bandė jį kalbinti. Vienas pirmųjų atsakymų – posėdyje, išteisinusiame K.Navicką, jis nedalyvavo, todėl ir komentuoti negali.

Replikavus, kad pagal įstatymą jis yra komisijos pirmininkas, taigi ir atsakingas už VTEK darbą, pašnekovas atsitvėrė tylos siena.

Komentaras

Vitalijus Gailius

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, priimdama sprendimus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų konstatavimo, turi itin atsakingai vertinti visas faktines aplinkybes, turinčias įtakos galimam viešųjų ir privačių interesų konflikto kilimui, taip pat privalo vadovautis ir teismine praktika analogiškose bylose.

Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, kad, priimant sprendimą, asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės ir tokios regimybės galimos neigiamos įtakos, šiuo atveju ministro reputacijai, jo veiklos skaidrumui ir nešališkumui.

Taip pat ir pačios komisijos darbo tvarka bei priimti sprendimai dėl pažeidimų konstatavimo neturi sukelti jokių abejonių dėl galimo šališkumo ar neobjektyvumo.