Kaip „valstiečiams“ sekasi mažinti skurdą ir socialinę atskirtį?

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, koalicijos partnerių kritikuojamas dėl kairiosios politikos trūkumo, tvirtina, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės spendimas „vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“.

Tačiau, kaip pažymi ekonomistas Tadas Povilauskas, ne visi į minėtus mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų įtraukti finansiniai instrumentai yra priskirtini socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip teigia ir jis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tolesniam jų tvarumui stinga finansinio pagrindo.

Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė LRT RADIJUI praėjusią savaitę aiškino, kad viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas.

„Per daugiau nei pusmetį, kurį dirbame kartu su „valstiečiais ir žaliaisiais“, kaip su koalicijos partneriais, mano nuomone, išaiškėjo tam tikri pasaulėžiūros skirtumai. Iš pradžių tikrai galvojome, kad „valstiečiai“ rinkimus laimėjo dėl to, kad deklaravo siekiantys įgyvendinti kairiąją politiką, ir tikėjome, kad iš tiesų mūsų požiūriai sutampa pagrindinėse srityse – mažinti pajamų nelygybę, socialinę atskirtį.

Sprendimai, pavyzdžiui, vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika.

Tačiau per tą pusę metų išaiškėjo, kad dominuoja neoliberalizmas, ypač projektuose, atėjusiuose iš vyriausybės. Aš nesu neoliberalė“, – teigė R. Budbergytė.

Tuomet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis suskubo pabrėžti, kad sprendimas skirti 0,5 mlrd. eurų socialinės atskirties mažinimui liudija apie LVŽS kairumą.

„Dabar viešojoje erdvėje aiškiai matome dvi priešingas nuomones. Vieni šneka apie kairiąją partiją, kuri niekaip neatranda dabartinės koalicijos veikloje kairiosios politikos. Tačiau, kaip jūs žinote, šią koaliciją sudaro ta pati partija kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Sprendimai, pavyzdžiui, vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“, – kalbėjo jis.

Kam skirta minėta suma

Vyriausybės atstovų teigimu, vyriausybė gyventojų pajamų didinimui skirs 0,5 mlrd. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikslaus plano, pasak vyriausybės atstovų, dar nėra pateikusi, tačiau Finansų ministerija savo siūlymus jau pristatė.

Finansų ministerija numato, kad 195 mln. eurų bus skirti kiekvienam vaikui mėnesinei 30 eurų išmokai, 90 mln. bus skirta didinti maksimalų taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) iki 380 eurų (minimalios mėnesinės algos (MMA) lygio). 48 mln. eurų bus skirti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms šildymui, receptiniams vaistams, knygoms ir spaudai, transporto paslaugoms.

39 mln. eurų prireiks „Sodros“ įmokų „luboms“ nustatyti, 23 mln. eurų bus skirti vienų metų socialinio draudimo įmokų atostogos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims ir kitoms išlaidoms, kurių dalį kompensuos papildomo NPD už vaikus atsisakymas, kylantys akcizai ir kiti veiksniai. Viską įvertinus, biudžetui šie siūlymai kainuos 220 mln. eurų.

„2018 m. gyventojų pajamų didinimui skirsime pusę milijardo eurų, dalis kurių numatyta iš surinkto permainų krepšelio. Tai ženkli suma, kurios didžioji dalis kitais metais pasieks pažeidžiamiausius visuomenės narius. Netrukus pranešime apie pokyčius socialinės apsaugos sistemoje. Tai kartu su mokesčių pertvarka leis padidinti daugelio Lietuvos gyventojų pajamas“, – LRT.lt teigia premjeras Saulius Skvernelis.

Tačiau apie pokyčius socialinės apsaugos sistemoje jis yra užsiminęs ir dalį skaičių atskleidęs anksčiau. Vyriausybės internetinėje svetainėje esančiame pranešime spaudai rašoma, kad pensijoms numatoma 252 mln. eurų papildomų lėšų.

2017-ųjų birželį senatvės pensiją gavo 588,4 tūkst. gyventojų, tad vienam senatvės pensiją ganančiam asmeniui turėtų tekti papildomai po 35,69 eurų per mėnesį, jei papildoma suma nebūtų skirstoma diferencijuotai.

Ne viskas – socialinės atskirties mažinimui

SEB banko vyr. analitikas T. Povilauskas pažymi, kad dalis vyriausybės sprendimų socialinę atskirtį mažina, tačiau ne visus įvardytus sprendimus galima priskirti šiam tikslui. Pavyzdžiui, nors vaiko pinigus gaus visos šeimos nepriklausomai nuo uždirbamų pajamų, juos, pasak T. Povilausko, galima priskirti socialinės atskirties mažinimui.

„Žmogus, kuris gauna vidutinį atlyginimą ir turi vaikų, jo situacija iš esmės nesikeis, tuos 30 eurų jis „atsiimdavo“ per NPD, dabar juos gaus per tiesioginę išmoką. Tačiau situacija gerėja toms šeimoms, kurios uždirba minimalią arba šiek tiek didesnę algą ir gaudavo išmokas už vaikus, kurios siekdavo apie 28 eurus. Tokios šeimos gautų 30 eurų už vaiką ir dar 28 ar 15 eurų išmokas vaikams pagal amžių.

Iš esmės, šeimoms su daug vaikų, kurių pajamos yra labai mažos, padėtis tikrai gerėja. Tai priskirtina prie socialinės atskirties mažinimo. Tiesa, čia galbūt kyla moralinių klausimų dėl to, kad egzistuoja šeimų, kurios specialiai nedirba tam, kad gautų išmokas“, – kalba T. Povilauskas.

Kalbant apie PVM lengvatą šildymui, pasak T. Povilausko, tikslingiau kaip socialinės atskirties mažinimas veiktų savivaldybių išmokos, na o PVM lengvata receptiniams vaistams taip pat gali būti priskirtina prie socialinės atskirties mažinimo, nes juos dažniausiai perka vyresnio amžiaus žmonės.

„NPD didinimas – minimalus socialinės atskirties mažinimo būdas, nes pajamos į rankas, gaunantiems mažiausias pajamas, po šio sprendimo padidėja. Tačiau NPD didinimas vyksta jau 3-4 metus iš eilės, tad kad ir kokia būtų koalicija, būtų šio veiksmo tęstinumas, nes yra konsensusas, jog NPD reikia artinti prie MMA.

Pensijų didinimo neįmanoma pavadinti reforma, sistemos pokyčiu: tai yra tiesiog privaloma atsižvelgiant į atlyginimų augimo paspartėjimą. Tai greičiau neišvengiamybė nei kažkokie vyriausybės nuopelnai. Sodros įmokų lubos, lengvatos investuojantiems, socialinio draudimo įmokų atostogos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims, žinoma, nepriskirtinos socialinės atskirties mažinimui“, – komentuoja T. Povilauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
'situacija gerėja toms šeimoms, kurios uždirba minimalią ..." kuo gerėja? kad maistas ir paslaugos brangsta? kas per ligoniai rašo?

julija

julija portretas
baisu kas darosi 30 euru vaikui pampersu pakelis apie 20 kainuoja tai menesiui ju reikia apie 3 pokus

Anonimas

Anonimas portretas
reiktu suvienodintiir seimunu algas.gal jie tada geriau sprestu ta klausima
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių