- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, koalicijos partnerių kritikuojamas dėl kairiosios politikos trūkumo, tvirtina, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės spendimas „vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“.
Tačiau, kaip pažymi ekonomistas Tadas Povilauskas, ne visi į minėtus mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų įtraukti finansiniai instrumentai yra priskirtini socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip teigia ir jis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tolesniam jų tvarumui stinga finansinio pagrindo.
Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė LRT RADIJUI praėjusią savaitę aiškino, kad viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas.
„Per daugiau nei pusmetį, kurį dirbame kartu su „valstiečiais ir žaliaisiais“, kaip su koalicijos partneriais, mano nuomone, išaiškėjo tam tikri pasaulėžiūros skirtumai. Iš pradžių tikrai galvojome, kad „valstiečiai“ rinkimus laimėjo dėl to, kad deklaravo siekiantys įgyvendinti kairiąją politiką, ir tikėjome, kad iš tiesų mūsų požiūriai sutampa pagrindinėse srityse – mažinti pajamų nelygybę, socialinę atskirtį.
Sprendimai, pavyzdžiui, vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika.
Tačiau per tą pusę metų išaiškėjo, kad dominuoja neoliberalizmas, ypač projektuose, atėjusiuose iš vyriausybės. Aš nesu neoliberalė“, – teigė R. Budbergytė.
Tuomet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis suskubo pabrėžti, kad sprendimas skirti 0,5 mlrd. eurų socialinės atskirties mažinimui liudija apie LVŽS kairumą.
„Dabar viešojoje erdvėje aiškiai matome dvi priešingas nuomones. Vieni šneka apie kairiąją partiją, kuri niekaip neatranda dabartinės koalicijos veikloje kairiosios politikos. Tačiau, kaip jūs žinote, šią koaliciją sudaro ta pati partija kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Sprendimai, pavyzdžiui, vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“, – kalbėjo jis.
Kam skirta minėta suma
Vyriausybės atstovų teigimu, vyriausybė gyventojų pajamų didinimui skirs 0,5 mlrd. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikslaus plano, pasak vyriausybės atstovų, dar nėra pateikusi, tačiau Finansų ministerija savo siūlymus jau pristatė.
Finansų ministerija numato, kad 195 mln. eurų bus skirti kiekvienam vaikui mėnesinei 30 eurų išmokai, 90 mln. bus skirta didinti maksimalų taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) iki 380 eurų (minimalios mėnesinės algos (MMA) lygio). 48 mln. eurų bus skirti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms šildymui, receptiniams vaistams, knygoms ir spaudai, transporto paslaugoms.
39 mln. eurų prireiks „Sodros“ įmokų „luboms“ nustatyti, 23 mln. eurų bus skirti vienų metų socialinio draudimo įmokų atostogos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims ir kitoms išlaidoms, kurių dalį kompensuos papildomo NPD už vaikus atsisakymas, kylantys akcizai ir kiti veiksniai. Viską įvertinus, biudžetui šie siūlymai kainuos 220 mln. eurų.
„2018 m. gyventojų pajamų didinimui skirsime pusę milijardo eurų, dalis kurių numatyta iš surinkto permainų krepšelio. Tai ženkli suma, kurios didžioji dalis kitais metais pasieks pažeidžiamiausius visuomenės narius. Netrukus pranešime apie pokyčius socialinės apsaugos sistemoje. Tai kartu su mokesčių pertvarka leis padidinti daugelio Lietuvos gyventojų pajamas“, – LRT.lt teigia premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau apie pokyčius socialinės apsaugos sistemoje jis yra užsiminęs ir dalį skaičių atskleidęs anksčiau. Vyriausybės internetinėje svetainėje esančiame pranešime spaudai rašoma, kad pensijoms numatoma 252 mln. eurų papildomų lėšų.
2017-ųjų birželį senatvės pensiją gavo 588,4 tūkst. gyventojų, tad vienam senatvės pensiją ganančiam asmeniui turėtų tekti papildomai po 35,69 eurų per mėnesį, jei papildoma suma nebūtų skirstoma diferencijuotai.
Ne viskas – socialinės atskirties mažinimui
SEB banko vyr. analitikas T. Povilauskas pažymi, kad dalis vyriausybės sprendimų socialinę atskirtį mažina, tačiau ne visus įvardytus sprendimus galima priskirti šiam tikslui. Pavyzdžiui, nors vaiko pinigus gaus visos šeimos nepriklausomai nuo uždirbamų pajamų, juos, pasak T. Povilausko, galima priskirti socialinės atskirties mažinimui.
„Žmogus, kuris gauna vidutinį atlyginimą ir turi vaikų, jo situacija iš esmės nesikeis, tuos 30 eurų jis „atsiimdavo“ per NPD, dabar juos gaus per tiesioginę išmoką. Tačiau situacija gerėja toms šeimoms, kurios uždirba minimalią arba šiek tiek didesnę algą ir gaudavo išmokas už vaikus, kurios siekdavo apie 28 eurus. Tokios šeimos gautų 30 eurų už vaiką ir dar 28 ar 15 eurų išmokas vaikams pagal amžių.
Iš esmės, šeimoms su daug vaikų, kurių pajamos yra labai mažos, padėtis tikrai gerėja. Tai priskirtina prie socialinės atskirties mažinimo. Tiesa, čia galbūt kyla moralinių klausimų dėl to, kad egzistuoja šeimų, kurios specialiai nedirba tam, kad gautų išmokas“, – kalba T. Povilauskas.
Kalbant apie PVM lengvatą šildymui, pasak T. Povilausko, tikslingiau kaip socialinės atskirties mažinimas veiktų savivaldybių išmokos, na o PVM lengvata receptiniams vaistams taip pat gali būti priskirtina prie socialinės atskirties mažinimo, nes juos dažniausiai perka vyresnio amžiaus žmonės.
„NPD didinimas – minimalus socialinės atskirties mažinimo būdas, nes pajamos į rankas, gaunantiems mažiausias pajamas, po šio sprendimo padidėja. Tačiau NPD didinimas vyksta jau 3-4 metus iš eilės, tad kad ir kokia būtų koalicija, būtų šio veiksmo tęstinumas, nes yra konsensusas, jog NPD reikia artinti prie MMA.
Pensijų didinimo neįmanoma pavadinti reforma, sistemos pokyčiu: tai yra tiesiog privaloma atsižvelgiant į atlyginimų augimo paspartėjimą. Tai greičiau neišvengiamybė nei kažkokie vyriausybės nuopelnai. Sodros įmokų lubos, lengvatos investuojantiems, socialinio draudimo įmokų atostogos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims, žinoma, nepriskirtinos socialinės atskirties mažinimui“, – komentuoja T. Povilauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP1
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje2
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas6
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę21
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas6
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...
-
Po FNTT pareigūnų apsilankymo Darbo partijos būstinėje apklaustas V. Gapšys2
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente (EP), liudytoju apklaustas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys. ...
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę3
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos7
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo35
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...