Kandidatai į Prezidentus atsakė ir į asmeninius klausimus

Ekonomistas Gitanas Nausėda akcentavo, kad žmonės turi gerbti vienas kito tikėjimą.

„Aš pasisakau už tai, kad privalome gerbti vienas kito tikėjimą, privalome gerbti vienas kitą ir mums tikrai reikia koordinačių ašies, kurios mes šiandien taip stokojame“, - sakė G. Nausėda.

Ekonomistas taip pat teigė, kad bažnyčioje lankosi nereguliariai ir „patyliukais“.

„Aš esu nereguliariai praktikuojantis katalikas ir man tikrai kartais labai reikia, ir aš tai darau patyliukais, nueiti, pamedituoti, atsisėsti, pasilikti kartu su savimi, pasilikti kartu su Dievu ir prisiminti brangius žmones, kurie jau išėjo“, - sakė G. Nausėda

Seimo narė I. Šimonytė akcentavo, kad yra tikinti ir jai tikėjime svarbiausia yra bendruomenė. Ji taip pat teigė, kad sprendimus priima remdamasi krikščioniška etika.

„Esu tikintis žmogus, tai nereiškia, kad man nekyla klausimų, kuriuos aš kartais matau reikalą aptarti su bažnyčios žmonėmis. Kartais diskutuojam, kartais liekam ir nesutarę, bet man bažnyčia visų pirma yra bendruomenė. Ne institucijos, ne vadovybė, ne kažkokie konkretūs žmonės, o bendruomenė ir bendrystė. Ir taip pat ta etika, dekalogas, krikščioniška etika yra pagrindai, kuriais aš stengiuosi įsivertinti kiekvieną savo sprendimą, nes kai aš kažką darau, aš visada stengiuosi sau užduoti klausimą ar aš su tuo galėčiau pasižiūrėti Dievui į akis“, - sakė I. Šimonytė.

Diskutavo, kaip elgtųsi kilus mokytojų streikui

Debatuose kandidatai į prezidentus taip pat aiškino, kaip elgtųsi susidūrę su kilusiu mokytojų streiku.

I. Šimonytė teigia, kad streiko akistatoje bandytų finansiškai kelti mokytojų atlyginimus bei mažinti jų darbo krūvį. Tuo tarpu ekonomistas G. Nausėda teigia, kad su politikais bandytų ieškoti ilgalaikės strategijos mokytojų problemoms spręsti.

G. Nausėda teigia, kad mokytojų streikas apskritai yra kraštutinė žmonių pasipiktinimo reiškimo priemonė.

"Jeigu tokia problema atsirado, tai reiškiasi ji atsirado gerokai anksčiau. Mes turėjome visiškai neseniai panašius mokytojų streikus. Bėda tai, kad kol nėra didelio nepasitenkinimo, mes stengiamės problemą atidėlioti ir jos nespręsti. Tuomet mums tenka gesinti gaisrus. Jeigu iš tiesų tokia situacija kyla, reiškiasi gaisras jau įsiliepsnojęs", - teigė jis.

Pasak jo, tokioje situacijoje jis kviestų politikus bei švietimo atstovus prie bendro stalo ir stengtųsi pasirašyti ilgalaikį planą mokytojų problemoms spręsti.

"Manau, prezidento priedermė pakviesti ir šituos protestuojančius žmones ir išgirsti jų reikalavimus. Aš, jei būčiau išrinktas prezidentu, stengčiausi iš karto nacionaliniais susitarimais užbėgti už akių panašiems streikams. Tačiau, jei tai atsitiko, (stengčiausi – ELTA) pamėginti įtikinti mokytojus, jog verta grįžti į mokyklas ir dirbti savo darbo. O politikai kartu su švietimo lyderiais nuspręs ir patvirtins ilgalaikį planą, pagal kurį galima būtų spręsti švietimo sektoriaus problemas, įskaitant mokytojų atlyginimo ir kitus klausimus", - teigė jis.

Tuo tarpu I. Šimonytė teigia, kad pirmiausia stengtųsi išspręsti mokytojų prestižo klausimą. Pasak jos, ji sutelktų švietimo bendruomenę ir kartu su politikais bandytų priimti bendrą sprendimą.

"Situacija sudėtinga ir prezidento, kaip didžiausio pasitikėjimą turinčio politiko priedermė, būtų tuos žmonės, kurie yra atsakingi už priimamus sprendimus ir Vyriausybėje, ir Seime, telkti ir sutarti dėl konkrečių sprendimų", - teigė ji.

Taip pat, pasak jos, reikia bandyti finansiškai kelti mokytojų atlyginimus bei mažinti jų darbo krūvį.

"Tai, kad mokytojas yra apkrautas ir "užknistas" darbais, kurių neturėtų dirbti tuo metu, kada turėtų mokyti vaikus... Mes turime sutarti, kad mes mokytojais pasitikime ir mes nemokysime jų kaip reikia mokyti vaikus", - sakė ji.

Pajamų nelygybė yra didelė problema Lietuvoje

Kandidatai į Prezidentus sutaria, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra didelė problema. Tačiau kandidatų nuomonės išsiskyrė dėl Prezidento galimybių mažinti šią nelygybę – G. Nausėda teigė, kad prezidento galios šioje srityje nėra tik formalumas, už kurio jis slėptųsi, I. Šimonytė teigė, kad už tai pirmiausia atsakinga Vyriausybė.

Ekonomistas G. Nausėda akcentavo, kad būdamas Prezidentu nesislėptų už formuluotės, kad vidaus politika nėra Prezidento pagrindinė pareiga. Jis teigė, kad pensijos ir atlyginimai turi būti didinami pamatuotai, bet sparčiau nei tai vyksta dabar, o šeimos turėtų būti skatinamos tiesioginėmis išmokomis.

„Pensijų atotrūkis yra ypatingai nepakenčiamas ir ypatingai didelis (...) būtina jas (pajamas - ELTA) didinti sparčiau nei kyla kainos, tačiau daryti tai ne finansinio tvarumo sąskaita. (...) Aš pasisakau ir už spartų minimalios mėnesio algos didinimą, kad jis galėtų augti panašiai kaip ir vidutinis darbo užmokestis“, - paskutiniuose LRT transliuojamuose debatuose sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu Seimo narė I. Šimonytė teigė, kad pajamų nelygybę spręstų perskirstant biudžetą. Visgi ji pripažino, kad tai yra Vyriausybės prerogatyva. I. Šimonytė, taip pat, akcentavo poreikį užtikrinti vienodas starto pozicijas, ypatingą dėmesį kreipiant pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

„Trumpalaikiam pajamų nelygybės, mažų pajamų apatinėse grandyse sprendimui nėra kitų būdų kaip tik mokesčių ir išmokų politika. Žinoma už ją pirmiausia yra atsakinga Vyriausybė. (...) Man svarbiausias klausimas yra kaip mes galime panaikinti žmonėms galimybių skurdą. Tai yra tai, kad išties vaikai gautų vienodas starto sąlygas į gyvenimą, neįgalieji nebūtų uždaryti kažkokiose erdvėse negalėdami integruotis į visuomenę, mamos, kurios vienos augina vaikus, neturėtų rinktis tarp vaikų ir darbo“, - sakė I. Šimonytė.

Požiūris dėl "Huawei" investicijų Lietuvoje - neigiamas

G. Nausėdos ir I. Šimonytės nuomonės dėl "Huawei" kompanijos investicijų Lietuvoje sutapo. Abu kandidatai teigė, kad Kinijos kompanijų investicijos į infrastruktūros objektus Lietuvoje, turi būti vertinamos per nacionalinio saugumo prizmę.

Debatuose Vilniaus universiteto profesorius Tomas Janeliūnas uždavė hipotetinį klausimą – ką jie darytų, jei Kinijos kompanija "Huawei" neoficialiai praneštų, jog gali investuoti Lietuvoje labai didelę pinigų sumą (500 mln. eurų) į naują duomenų apdorojimo ir logistikos centrą. Tačiau, tęsė klausimą profesorius, manais į tai kinų kompanija kelia reikalavimą, kad Lietuva ES Taryboje nepritartų naujai direktyvai, kuri turėtų papildomai griežčiau reglamentuoti iš trečiųjų šalių atvedamas investicijas į ES.

G. Nausėda teigė, kad ES ir Lietuva vis labiau supranta, kad Kinijos investicijos turi būti vertinamos per nacionalinio saugumo prizmę.

"Aš manau, kad "Huawei" kompanijos investicijos be jokios abejonės turi būti vertinamos per nacionalinio saugumo prizmę. Juolab, Lietuvai nedera pardavinėti savo požiūrio į "Huawei" kompaniją, darant įtaką ES pozicijai štai tokia linkme, kurią profesorius kalbėjo. Manau, ES vis labiau supranta, kad Kinijos investicijos nėra toks paprastas dalykas ir nelygu, kokios tos investicijos yra. Investicijos į naująsias technologijas, į ketvirtosios pramonės revoliucijos įmones, į infrastruktūros objektus – tikrai turi būti vertinamos per nacionalinio saugumo prizmę. Tai labai gerai suvokia Vakarų Europa, gerai būtų, kad tai suvoktų ir Lietuva", - teigė jis.

Tuo tarpu, I. Šimonytė teigė, kad kito atsakymo kaip "ne" tiesiog negali būti.

"Net jei ir nebūtų keliamos jokios išankstinės sąlygos dėl Lietuvos balsavimo direktyvos klausimo, vis tiek požiūris į investicijas, kurios ateina iš Kinijos turi būti atsargus ir vertinamas per nacionalinio saugumo prizmę (...) Jei mes kalbame apie situacijas, kuomet Lietuva bando parduoti savo balsą ES taryboje, mainais už investiciją, dėl kurios saugumo jau yra klausimų, tai jokio kito atsakymo kaip "ne" tiesiog negali būti", - teigė ji.

Pasmerkė netoleranciją LGBT bendruomenės atžvilgiu

Paskutinių debatų metu, I. Šimonytė ir G. Nausėda išsakė savo mintis apie LGBT padėtį Lietuvoje. G. Nausėda visuomenės netoleranciją vadino „brutaliu nesuvokimu“. I. Šimonytė tvirtino, kad dės tiek jėgų, kiek reikės, kad šalyje įsivyrautų tolerancijos kultūra.

Vilniaus Universiteto docentas Gintautas Sakalauskas kandidatams į Prezidentus sumodeliavo hipotetinę situaciją, kurios metu vyksta LGBT bendruomenės eitynės ir bendruomenės nariai paprašo Prezidento įsisegti solidarumo ženklelį ir pakabinti vaivorykštės vėliavą prie Prezidentūros.

G. Nausėda ryžtingai teigė, kad palaiko tolerancijos siekį ir kad jis negali pakęsti žmonių žeminimo dėl bet kokios priežasties.

„Aš ženklelį įsisegčiau, nes tuo pademonstruočiau savo solidarumą brutaliam nesuvokimui, kad gyvename visuomenėje, kurioje privalome gerbti vienas kitą ir jeigu matysiu bent menkiausias tokio netolerantiškumo apraiškas aš į tai tikrai reaguosiu ir pareikšiu savo žmogišką solidarumą. Aš nežinau ar vėliavą būtina kelti prie Prezidentūros, nes vėliavų mes čia galime iškelti įvairių, bet taip pat svarstytina alternatyva, nes labiausiai ko aš nekenčiu, kuomet vieni žmonės žemina kitus žmones, nesvarbu kokiu pagrindu“, - paskutiniuose debatuose LRT eteryje sakė G. Nausėda.

Ingrida Šimonytė tvirtino, kad visomis išgalėmis sieks užtikrinti toleranciją šalyje, o esant reikalui pasveikintų situacijoje modeliuojamą renginį.

„Aš paskirsiu tiek jėgų, kiek reikės, kad mes visi suprastumėm, jog kokiais teisingais žmonėmis save belaikytumėme, kiti žmonės taip pat yra teisingi, net jeigu jie yra kitokie negu mes. Todėl aš tikrai ženklelį įsisegčiau drąsiai, vėliavos turbūt nekabinčiau. Pasveikinčiau renginį ir visomis išgalėmis kalbėčiau, kalbėčiau ir kalbėčiau apie tai, kad mes esame tos pačios šalies vaikai ir mes turime gerbti vieni kitus ir vieni kitus suprasti ir leisti jiems taip gyventi kaip jie leidžia gyventi mums“, - sakė I. Šimonytė.