Kandidato į prezidentus portretas: tarp tinka ir patinka

Pretendentai – jaunesni

Kiek daugiau nei 51 metų Vilniuje gyvenantis vyras, pagal išsilavinimą – teisininkas, sukaupęs kelių šimtų tūkstančių eurų vertės turtą ir santaupų, turintis bent kiek politinės patirties, nepartinis, kritikuojantis dabartinę valstybės valdžią, bet pritariantis esminei valstybės euroatlantinei krypčiai. Maždaug taip atrodytų kandidato į prezidentus gegužę vyksiančiuose rinkimuose portretas, jei bandytume jį sudaryti iš rinkimų kovos finišo tiesę pasiekusiųjų biografijų. Tačiau kalbant apie kiekvieną atskirai – tiek politinės biografijos, tiek programinių tezių, yra, švelniai tariant, labai įvairių.

Palyginti su 2019 m. rinkimais, šįsyk rinkimų biuletenyje viena pavarde bus mažiau. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, kaip ir prieš penkerius metus, bus vienintelė moteris tarp kandidatų. Labai piktintis diskriminacija dėl lyties neverta, nes socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pačios atsisakė varžytis dėl šalies vadovo posto.

Amžiaus skirtumas tarp kandidatų – 26 metai. Jauniausias – save išsikėlęs 41-ų Remigijus Žemaitaitis, vyriausias – taip pat save išsikėlęs 67-erių Eduardas Vaitkus. Dauguma – šeši – yra nuo 41-ų iki 50 metų imtinai. Save išsikėlęs einantis pareigas Prezidentas Gitanas Nausėda tarp dviejų rinkimų turų (jei antrojo prireiks) gegužės 19-ąją švęs savo 60-metį.

Kandidatų amžiaus vidurkis – 51 metai ir vienas mėnuo, prieš penkerius metus jie buvo ketveriais metais ir devyniais mėnesiais vyresni.

Šįsyk tarp kandidatų pagal diplomą – trys teisininkai: save išsikėlę advokatas Ignas Vėgėlė, Seimo narys R. Žemaitaitis ir Laisvės partijai atstovaujantis Dainius Žalimas. I. Šimonytė ir G. Nausėda turi ekonomisto diplomą, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos" atstovaujantis JAV ekspertų grupės „Atlantic Council“ vyriausiasis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas JAV baigęs politikos mokslus karo akademijoje, saugumo studijas ir verslo vadybą. Seimo pirmininko pavaduotojas Darbo partijos (DP) iškeltas Andrius Mazuronis pagal diplomą inžinierius, o E. Vaitkus – gydytojas.

Tarp 2019 m. rinkimų kandidatų trys turėjo ekonomisto diplomą, buvo po vieną teisininką, inžinierių, gydytoją, istoriką, politikos mokslų specialistą, architektą.

Keturi dabartiniai kandidatai (D. Žalimas, E. Vaitkus, I. Vėgėlė, G. Nausėda) nurodė turintys daktaro laipsnį.

Norintys tapti valstybės vadovais moka užsienio kalbų. Kai kurie – net po keturias: I. Šimonytė – anglų, rusų, lenkų, švedų, I. Vėgėlė – anglų, rusų, šiek tiek prancūzų, vokiečių, G. Jeglinskas – anglų, rusų, šiek tiek lenkų ir prancūzų. Tačiau tarp 2019 m. kandidatų buvo didesnis poliglotas: Arvydas Juozaitis buvo nurodęs mokantis penkias užsienio kalbas (anglų, latvių, rusų, vokiečių, lenkų).

Vienas buvo kompartijoje

Du iš aštuonių šiemečių kandidatų vadovauja partijoms, tiesa, nė viena iš jų nėra tarp visuomenės apklausų lyderių: A. Mazuronis – DP, o R. Žemaitaitis – ką tik įsteigtai „Nemuno aušrai“. Partijų lyderiai į prezidentus nesiveržė ir 2019 m.: toks buvo vienintelis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

D. Žalimas ir G. Jeglinskas, nors iškelti partijų, jų nariai nėra. Partijoms nepriklauso ir save išsikėlę G. Nausėda, I. Vėgėlė, E. Vaitkus. Panašiai tokia pati nepartinių dalis buvo ir per praėjusius rinkimus.

Atsiradus prievolei deklaruoti narystę kompartijoje, vienintelis tai turėjo padaryti G. Nausėda: jis nurodė 1988–1990 m. priklausęs Sovietų Sąjungos ir Lietuvos komunistų partijoms.

Vienintelis G. Jeglinskas nurodė niekada nepriklausęs jokiai politinei partijai. Dabar nepartiniai D. Žalimas yra priklausęs TS-LKD, I. Vėgėlė – Krikščionims demokratams, o E. Vaitkus – DP ir Nacionaliniam susivienijimui. Atsiradus prievolei deklaruoti narystę kompartijoje, vienintelis tai turėjo padaryti G. Nausėda: jis nurodė 1988–1990 m. priklausęs Sovietų Sąjungos ir Lietuvos komunistų partijoms.

Partijų rekordininkai – du. A. Mazuronis priklausė trims – DP, Liberalų sąjūdžiui, „Tvarkai ir teisingumui“ (TT). Trečioje partijoje ir R. Žemaitaitis: jis buvo TT, o dabar „Nemuno aušroje“.

Matuojant politinę patirtį, politinių pareigų neturėjo tik du šiemečiai kandidatai – I. Vėgėlė ir E. Vaitkus. Panaši situacija buvo ir per praėjusius rinkimus, bet anuomet būtent politikos debiutantas, buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda ir laimėjo rinkimus. Dabar tarp kandidatų – nemažai reikšmingą politinę ar profesinę karjerą padariusių asmenų: einantys pareigas Prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.

2019 m. taip pat kandidatavo asmenys, save išbandę svarbiuose postuose: Saulius Skvernelis tuo metu buvo premjeras, Vytenis Andriukaitis – Europos Komisijos narys.

Programiniai šūkiai

Ne tik formalius reikalavimus, atitikimą kuriems tikrino VRK, bet ir rinkėjų keliamus neformalius – kad kandidatas savo išsilavinimu, reputacija, patirtimi, kalbų mokėjimu ir netgi išvaizda derėtų prie valstybės vadovo posto, atitinka dauguma šiemečių kandidatų.

Svarbiausias klausimas, koks bus Konstitucinio Teismo (KT) verdiktas dėl R. Žemaitaičio ir kada. Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys savo antisemitiniais pareiškimais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl jo Seimo mandato panaikinimo, bet toks kandidatas netiktų ir į prezidentus.

VRK buvo kilę klausimų ir dėl E. Vaitkaus programos atitikties VRK nustatytiems reikalavimams. Konstatuota, kad joje esama teiginių, nukreiptų prieš Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO, valdžia nepagrįstai, be teisinio pagrindo vadinama išdavikais, taip pat siekiama skleisti nepasitikėjimą užsieniečiais. Nutarta programos nespausdinti, bet po teismo verdikto, kad VRK nepakankamai motyvavo priimtą sprendimą ir pažeidė pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę, VRK savo sprendimą pakeitė.

Tad E. Vaitkus kviečia visus Lietuvos piliečius agituoti už laisvą, nepriklausomą ir neutralią Lietuvą, „kuri žino, kas yra savigarba ir socialinė atsakomybė, kurios netrypia užsienio kareivio batai ir kuri nesikiša į kaimynų vidaus reikalus“.

G. Nausėda tęsia per praėjusius rinkimus akcentuotą gerovės valstybės temą.

I. Šimonytė rinkimams pasirinko šūkį „Kad mūsų šalis stiprėtų“. Tai antras dublis, mat su pirmuoju ji labai prašovė: „Stipri prezidentė – stipri šalis“ labai jau priminė tą, su kuriuo Rusijos prezidento rinkimuose 2018-aisiais dalyvavo Vladimiras Putinas, – „Stiprus prezidentas – stipri Rusija”.

I. Vėgėlės moto toks: auganti tauta – taiki demografiškai, ekonomiškai, kultūriškai ir dvasiškai auganti šalis.

G. Jeglinskas į rinkimų kovą eina su šūkiu „Saugi Lietuva, kurioje svarbus kiekvienas“, D. Žalimas – „Prezidentas – teisingas visiems“, A. Mazuronis – „Vizija – sutelkta Lietuva“, R. Žemaitaitis – „Tegu laimi visa Lietuva“.

Turtingiausias – I. Vėgėlė

Dabartiniai kandidatai turtais gerokai lenkia tuos, kurie siekė prezidento posto 2019-aisiais. Anuomet turtais pirmavęs Vytenis Andriukaitis, deklaravęs 321,9 tūkst. eurų vertės privalomą registruoti turtą, beveik 3 tūkst. eurų vertės vertybinių popierių, meno ar juvelyrinių dirbinių ir 170 tūkst. piniginių lėšų, dabar būtų tik trečias.

2019-aisiais turtingiausias kandidatas Vytenis Andriukaitis dabar būtų tik trečias po I. Vėgėlės (1,86 mln. eurų turto ir pajamų) ir R. Žemaitaičio (844 tūkst. turto ir santaupų).

Dabar pagal sukauptus turtus tarp kandidatų pirmauja I. Vėgėlė, jis – vienintelis milijonierius (šeima turi 1,86 mln. eurų turto ir pajamų).

R. Žemaitaičio šeima turi 844 tūkst. eurų turto ir santaupų, jis yra paėmęs per 166 tūkst. eurų paskolą.

E. Vaitkus valdo 431 tūkst. eurų turto ir santaupų.

G. Nausėda su sutuoktine valdo beveik 360 tūkst. eurų vertės turtą, turi apie 21 tūkst. santaupų ir 27 tūkst. paskolą. Beje, per kadenciją prezidento poste jis kiek praturtėjo: 2019 m. rinkimuose skelbtose deklaracijose jis nurodė turįs per 335 tūkst. eurų vertės turto ir beveik 36 tūkst. piniginių lėšų.

I. Šimonytės turtas dabar taip pat didesnis, nei jai kandidatuojant pirmą kartą. Dabar jis vertas 316 tūkst. eurų, ji turi 13 tūkst. santaupų ir 46 tūkst. paskolą. 2019 m. ji nurodė turinti 80,5 tūkst. vertės turto, beveik 54 tūkst. santaupų ir suteikusi 1 tūkst. paskolą.

A. Mazuronis deklaravo su šeima turintis turto už 230 tūkst. eurų, 19 tūkst. santaupų, beveik 31 tūkst. dydžio paskolą. G. Jeglinsko turtas vertas 125 tūkst. eurų, jis turi apie 206 tūkst. santaupų ir 65 tūkst. paskolą. Mažiausiai turtų turi D. Žalimo šeima (41 tūkst. eurų). Tačiau tai daugiau, nei 2019 m. nurodė turį anuometis kandidatas į prezidentus A. Juozaitis – vos 1,8 tūkst. eurų santaupų.

Ir kulinarija, ir joga

Kaip paprastai, dauguma kandidatų dabar gyvena sostinėje, tik E. Vaitkus – Kaune. Vilnius – gimtasis miestas I. Šimonytei, D. Žalimui, I. Vėgėlei, Kaunas – G. Jeglinskui ir E. Vaitkui, Klaipėda – G. Nausėdai, A. Mazuronis gimęs Šiauliuose, o R. Žemaitaitis – Šilutėje.

Tarp aštuonių kandidatų – šeši vedę.

Kai kurie kandidatai įsitraukę į visuomeninę veiklą, pavyzdžiui, I. Šimonytė – Šaulių sąjungos narė. D. Žalimas – aktyvus Konstitucijos ir žmogaus teisių gynėjas, Venecijos komisijos narys, padeda Ukrainos savigynai ir euroatlantinei integracijai: organizuoja ir veža paramą Ukrainos kariams, prisidėjo prie Ukrainos Konstitucijos pataisų, įtvirtinančių narystės ES ir NATO siekį, prisideda ir prie tarptautinio teisingumo įgyvendinimo – specialių tribunolų agresijai prieš Ukrainą ir Aliaksandro Lukašenkos režimui iniciatyvų, pagalbos nusikaltimų žmoniškumui Baltarusijoje aukoms. Jis – Lietuvos–Taivano forumo narys. I. Vėgėlė – Advokatų Garbės teismo, Europos Advokatūrų tarybos (CCBE) finansų komiteto narys. E. Vaitkus nurodė kovojantis su mobingu, korupcija sveikatos apsaugos sistemoje.

Kandidatai mėgsta skaityti ir keliauti, bet turi ir įvairių kitokių pomėgių.

I. Šimonytė laisvalaikį skiria muzikai, sodininkystei, dėlionėms, I. Vėgėlė – sportui, muzikai, žvejybai. G. Nausėdos pomėgiai – šachmatai, lituanistinių leidinių kolekcionavimas, sportas. Beje, 2019 m. jis buvo nurodęs dar vieną – dainavimą, bet gal prezidento poste tam nebeliko laiko ar praėjo noras dainuoti.

D. Žalimas laisvalaikiu skaito knygas istorijos tematika, rašo teisines knygas ir straipsnius socialiniams tinklams. Jis laisvalaikį skiria ir šuns Bellos priežiūrai, pasivaikščiojimams su šeima, o nuo paauglystės aistra ir tuomečio protesto prieš okupaciją forma – futbolas.

G. Jeglinskas laisvalaikį skiria sportui. A. Mazuronis žaidžia lauko tenisą, eina į žygius pėsčiomis, mėgsta važinėti motociklu. R. Žemaitaičio pomėgiai – žvejyba, kulinarija, o E. Vaitkaus – joga.

Kaip tapti populiariam

Du iš kandidatų (I. Šimonytė ir D. Žalimas) atstovauja valdančiosios daugumos partijoms, trys – opozicijos, trys išsikėlė patys. Tačiau, kaip ir per ankstesnius rinkimus, didžioji dalis orientuojasi į tai, kad dalies rinkėjų ausiai maloniausios populistinės kalbos apie tai, kokia bloga esama valdžia ir jos sprendimai. Ir šįsyk toks rinkėjas turės didžiausią pasirinkimą.

Tad nors kai kurie kandidatai atrodytų labai tinkami eiti prezidento pareigas, tarp „tinka“ ir „patinka“ – didžiulis skirtumas. Pavyzdžiui, dabartinėmis sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kai visai šalia vyksta karas, atrodytų, kas geriau, jei ne NATO vadovybėje dirbęs G. Jeglinskas tiktų valstybės vadovo, o kartu ir valstybės ginkluotųjų pajėgų vado postui. Tačiau jis – apklausų dugne ir nenuostabu, nes iki prezidentinės rinkimų kampanijos buvo žinomas tik mažai daliai visuomenės. Jei demokratai dėl jo kandidatūros būtų apsisprendę gerokai anksčiau ir bandę jį pristatyti visuomenei, šiandien rezultatas būtų kitoks. Ko gero, skirtųsi tik šiek tiek, nes tapti prezidentu įmanoma, jei tave palaiko ne kurios nors partijos ar vienos kitos visuomenės grupės, o daugiau kaip pusė rinkėjų. Tai pasiekti nelengva.

Taip, populiariam galima tapti ir per vieną dieną, kaip kad I. Vėgėlė po savo garsiosios kalbos advokatų susirinkime, kurioje su žeme sumaišė valdžios politiką tuo metu jautriausiu klausimu – dėl apribojimų COVID-19 pandemijos metu. Tačiau taip išgarsėti reikia labai išsiskiriančių ar skandalingų tezių ar veiksmų, o gerai apgalvoti tokie paprastai nebūna. Štai ir pats I. Vėgėlė dvi kadencijas buvo Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, tačiau ar daug kas buvo bent girdėjęs jo pavardę?

Tad, jei nenutiks kokio politinio žemės drebėjimo, didžiausia intriga šiemečiuose prezidento rinkimuose – kas šalia akivaizdaus favorito G. Nausėdos pateks į antrą turą. Politikos orakulai ir visuomenės apklausos galimybes teikia dviem – I. Vėgėlei ir I. Šimonytei, tačiau vieni prioritetą teikia vienam, kiti – kitam. Toliau – D. Žalimas, R. Žemaitaitis, E. Vaitkus, o A. Mazuroniui ir G. Jeglinskui simpatijų prognozuojama dar mažiau.

Aštuoni, iš kurių rinksimės prezidentą

L. Balandžio/ BNS nuotr. 

Giedrimas Jeglinskas, 44 metų; išsilavinimas – verslo vadyba, politikos mokslai JAV karo akademijoje; politinė patirtis – buvęs krašto apsaugos viceministras, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas; iškeltas DSVL.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Andrius Mazuronis, 44 metų; pagal išsilavinimą – inžinierius; politinė patirtis – su pertrauka trečia kadencija Seimo narys; DP pirmininkas; iškeltas DP.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Gitanas Nausėda, 59 metų; dabartinis Prezidentas; pagal išsilavinimą – ekonomistas; politinė patirtis – penkeri metai prezidento poste; pats išsikėlęs.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Ingrida Šimonytė, 49 metų; pagal išsilavinimą – ekonomistė; politinė patirtis – Seimo narė nuo 2016 m., premjerė nuo 2020 m., buvusi finansų ministrė; iškelta TS-LKD.

J. Kalinsko / BNS nuotr. 

Eduardas Vaitkus, 67 metų; pagal išsilavinimą – gydytojas; išsikėlė pats.

I. Gelūno / BNS nuotr. 

Ignas Vėgėlė, 48 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; jis dvi kadencijas buvo Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas; išsikėlė pats.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Dainius Žalimas, 50 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; politinė patirtis – 2001–2003 m. Vilniaus m. tarybos narys; jis – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas; iškeltas LP.

I. Gelūno / BNS nuotr. 

Remigijus Žemaitaitis, 41 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; politinė patirtis – nuo 2009 m. Seimo narys, buvęs partijų „Tvarka ir teisingumas“, „Laisvė ir teisingumas“, dabar – „Nemuno aušra“ pirmininkas; išsikėlė pats.