- Andrė Šnapštytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras neranda mokslininko, kuris už vidutinį centro darbuotojo atlyginimą sutiktų suskaičiuoti, kokią tiksliai žalą Lietuvai padarė Tarybų Sąjunga per okupaciją. Latvių mokslininkai ją suskaičiavo jau prieš metus, o Lietuvoje šis klausimas kol kas nejuda.
Dar 2000-aisiais metais Seimui priėmus įstatymą, įpareigojantį Vyriausybę derėtis su Maskva dėl pusšimtį metų trukusios Tarybų Sąjungos okupacijos, suskaičiuota Lietuvai padaryta žala. Ji įvertinta 20 mlrd. dolerių.
Praėjus septyniolikai metų, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, remdamasis latvių mokslininkų patirtimi, nori šią sumą patikslinti. Pasak centro direktorės, atlikus papildomą tyrimą, būtų galima parengti galutines, okupacijos žalą apibendrinančias išvadas, tačiau viskas stoja, nes nerandama eksperto norinčio dirbti už vidutinę algą.
„Tokio darbuotojo mes nesurandam pagal mūsų vidutinį mokslo darbuotojų lygmenį, o daryti išimtį būtent šitam darbui ir mokėti jam tris, keturis kartus daugiau, tai yra neetiška mūsų kitų darbuotojų atžvilgiu. Kodėl tokia privilegija bus būtent šitam darbui? Jeigu mūsų bendras darbuotojų atlyginimas yra visai kitoks“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Pasak direktorės, kaimyninėje Latvijoje okupacijos žalai paskaičiuoti buvo sukurta speciali, nuolat veikianti vyriausybinė komisija, kuri kasmet būtent šiam darbui atlikti gauna lėšų.
Prieš penketą metų Lietuvoje taip pat buvo įkurta komisija, turėjusi koordinuoti veiksmų planą okupacijos žalai apskaičiuoti. Tačiau veiklos ji taip ir nepradėjo.
„Baltijos valstybės labai skirtingai, tačiau tą žalą skaičiavo ir skaičiavo ją prieš ketvirtį amžiaus, tai yra, prieš 25 metus buvo iniciatyva, buvo surasti pinigai ir 1994-aisis, 1995-aisiais, 1996-aisiais metais ta žala iš įvairių institucijų, renkant dokumentus, galiausiai buvo susumuota. Jei Vyriausybė mato tame skaičiavime dabar prasmę ir nori iš tikrųjų pabaigti tą darbą iki galo, ir patvirtinti kokiu nors savo nutarimu, tai galėtų skirti, tikrai nemanau, kad tai kažkokie dideli pinigai, ir užbaigti šį darbą“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.
Baltijos šalių teisingumo ministrai 2015-aisiais metais yra pasirašę deklaraciją, kuria siekiama apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo ir sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis su D. Cameronu aptarė paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą
Su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) antradienį Londone susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aptarė paramą Ukrainai ir tolesnį sankcijų režimo Rusijai stiprinimą. ...
-
Kandidatai į EP akcentuoja ES valstybių konkurencingumo svarbą, debiurokratizaciją, Kinijos vaidmenį
Lietuvos kandidatai į Europos Parlamentą (EP) tarp svarbiausių artimiausio ekonominių klausimų Europos Sąjungoje (ES) išskiria valstybių konkurencingumą, būtinybę didesnei debiurokratizacijai bei Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dedam...
-
Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti opozicijos kreipimąsi dėl Seimo VSD pranešėjo komisijos
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti dalies opozicijai priklausančių parlamentarų kreipimąsi, prašant ištirti laikinosios Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos teisėtumą. ...
-
A. Armonaitė su Kosta Rikos užsienio prekybos ministru aptarė ekonominį bendradarbiavimą6
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Kosta Rikos užsienio prekybos ministru Manueliu Tovaru Rivera antradienį aptarė dvišalių santykių plėtrą bei ekonominį bendradarbiavimą. ...
-
Parlamentas pradėjo svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą1
Seimas antradienį priėmė svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...
-
Seimui pateikta ratifikuoti vadinamoji Keiptauno konvencija
Seimui pateikta ratifikuoti vadinamoji Keiptauno konvencija, turinti palengvinti aviacijos verslo sąlygas bei į šalį pritraukti orlaivių valdymo ir lizingo bendrovių, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
R. Žemaitaitis: prezidento rinkimuose noriu parodyti, kad Lietuvoje yra Konstitucija8
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo parlamentaro mandato atsisakęs Remigijus Žemaitaitis teigia, kad sugeba save įsivaizduoti sėdinti šalies vadovo poste. Politiko teigimu, jis kone vienintelis tarp visų kandidatų supranta, kokias prerogatyvas ...
-
R. Karbauskis rinkimuose sako balsavęs už I. Vėgėlę, palaikęs naują pilietybės formuluotę18
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išankstiniuose Lietuvos prezidento rinkimuose Kaune antradienį sako balsavęs už save išsikėlusį advokatą Igną Vėgėlę. ...
-
Vyriausioji rinkimų komisija dalyvauti EP rinkimuose registravo 15 kandidatų sąrašų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį registravo 15 kandidatų sąrašų dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
Ministras: visuotinio šaukimo apimtis tikimasi pasiekti per penkerius metus1
Numatomą ribinį 7 tūkst. šauktinių skaičių, leidžiantį faktiškai įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, tikimasi pasiekti per penkerius metus, sako krašto apsaugos ministras. ...