Išvadą, ar M. Bastys sulaužė priesaiką, KT žada dar šiemet

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį išnagrinėjo parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltos bylą – išvadą žada pateikti dar šiemet.

„Konstitucinis Teismas turi surašyti ir paskelbti išvadą, tai turi įvykti per mėnesį pagal įstatymą, bet yra vilties tikėtis, kad tai bus dar šiais metais, iki Kalėdų. Terminas yra iki sausio penktos dienos, bet aš labai norėčiau tikėtis, kad pavyktų iki Kalėdų“, – po visą dieną trukusio posėdžio žurnalistams sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Per apkaltos bylos posėdį KT išklausė apkaltos procedūros iniciatorius, M. Bastį ir jo gynėjus, taip pat dėl Seimo nario patikros, vertinant jo patikimumą susipažinti su įslaptinta informacija, liudijo Valstybės saugumo departamento pareigūnas.

Teismas turi atsakyti, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Komisija konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika bei tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais.

M. Bastys: viską nuoširdžiai pasakiau

Dėl ryšių su Rusija kaltinamas Seimo narys Mindaugas Bastys kategoriškai nesutinka su išvada, kad savo veiksmais sulaužė priesaiką. Tai jis antradienį pareiškė Konstituciniam Teismui pradėjus nagrinėti jo apkaltos bylą.

„Aš kategoriškai nesutinku su išvada, kurią suformulavo apkaltos komisija ir po to patvirtino parlamentas, kuri teigia, kad aš šiurkščiai sulaužiau priesaką ir pažeidžiau Konstituciją“, – Konstitucinio Teismo posėdyje sakė M. Bastys.

Aš kategoriškai nesutinku su išvada, kurią suformulavo apkaltos komisija ir po to patvirtino parlamentas, kuri teigia, kad aš šiurkščiai sulaužiau priesaką ir pažeidžiau Konstituciją.

M. Bastys neigė kaltinimus, kad bandė klaidinti tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, nuslėpti pažintį su P. Vojeika. „Aš nuoširdžiai atsakinėjau į klausimus, tiek pateiktus Valstybės saugumo departamento, tiek NSGK narių. Aš viską nuoširdžiai pasakiau, ir teigti, kad aš bandžiau nuslėpti, nėra jokio pagrindo“, – kalbėjo M. Bastys.

Gindamasis M. Bastys apkaltos komisijos atstovų klausė, kodėl jam tuomet buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija dar 2006 metais, kai buvo tuometinio premjero patarėju, jei jo ryšiai kelia grėsmę šalies saugumui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas į tai atsakė, kad tuomet jo susitikimas su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnais buvęs pirmasis, ir šie neprieštaravo leidimo išdavimui, nes neturėjo pagrindo nepasitikėti, manyti, kad ryšiai su Rusijos atstovais tęsis.

M. Bastys teigė, jog to pokalbio metu buvo kalbėta tik apie Rusijos ambasados darbuotoją V. Volkovą, kuris su juo kontaktavo dėl karių kapų tvarkymo. Apkaltos komisijos išvadoje yra nurodyta, kad šis diplomatas 2004 metais buvo išsiųstas iš šalies dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu.

Pradedant posėdį M. Basčio advokatai pateikė prašymus į posėdį liudytojais kviesti VSD vadovą Darių Jauniškį bei apkaltos išvadoje minimus P. Vojeiką ir atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamą Jevgenijų Kostiną.

Seimo atstovai šiam prašymui prieštaravo, sakydami, kad dėl M. Basčio ryšių su šiais asmenimis informaciją pateikė VSD, jos neneigia ir pats M. Bastys, o apkaltos byloje tiriami parlamentaro, o ne šių asmenų veiksmai. Konstitucinis Teismas nusprendė prašymų dėl papildomų liudininkų netenkinti, taip pat pažymėjo, kad posėdyje liudininku pakviestas VSD darbuotojas Algirdas Bložė.

VSD matė grėsmę slaptai informacijai

VSD pareigūnas A. Bložė Konstituciniam Teismui pateikė paaiškinimus, kodėl VSD prieštaravo leisti M. Basčiui susipažinti su slapta informacija – jai galėjo iškilti pavojus dėl parlamentaro ryšių su minimais asmenimis.

„Mums sukėlė abejonių Seimo nario ryšiai su asmenimis, buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, kalbant apie E. Kostiną, tai asmuo, atstovavęs Rusijos atominės energetikos korporacijos interesams Lietuvoje. Visi šie ryšiai buvo įvertinti kaip keliantys pavojų įslaptintos informacijos saugumui. Būtent dėl to VSD prieštaravo, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirti su įslaptinta informacija“, – sakė A. Bložė.

M. Basčio advokatas Egidijus Losis pareigūno klausė, ar VSD nustatė sistemingus parlamentaro ryšius su Rusijos žvalgybai dirbančiais asmenimis. A. Bložė atsakė, kad nesiryžtų teigti, kad pats M. Bastys sistemingai bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau tie Rusijos naudai dirbę asmenys, su kuriais turėjo ryšių – taip.

„Mes tuos ryšius nustatėme, su asmenimis, kurie turi ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis“, – sakė VSD pareigūnas.

VSD darbuotojas taip pat paaiškino, kodėl 2006 metais M. Basčiui buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, nors kontaktavo su diplomatais, siejamais su Rusijos žvalgyba. VSD pareigūnas pasakojo, kad tuomet politikas buvo įspėtas dėl kontaktų su Rusijos ambasados darbuotojais. Pasak A. Bložės, M. Bastys buvo supažindintas, kokius verbavimo metodus naudoja žvalgybos tarnybos pareigūnai, jog gali dirbti po priedanga, jam paliktas kontaktinis telefonas.

„Seimo narys tikrai galėjo nežinoti, kad bendrauja su asmenimis, siejamas su žvalgyba, galėjo manyti, kad bendrauja su diplomatai, kurie rūpinasi karių kapų tvarkymu“, – sakė A. Bložė.

S. Šedbaras: ar tokio lygio politikas gali būti naivus?

Seimo poziciją pristatęs apkaltos komisijos pirmininkas „valstietis“ V. Bakas pažymėjo, kad situacija, kurioje atsidūrė M. Bastys – ne interesų konfliktas ar atsitiktinė pažintis su Rusijos specialiųjų tarnybų buvusiais ar esamais darbuotojais, o „kalbama apie pirmaeilius Lietuvos interesus, tokius kaip energetinė nepriklausomybė“.

Kitas apkaltos komisijos atstovas konservatorius Stasys Šedbaras kėlė klausimą, ar ne pirmą kadenciją dirbantis Seimo narys, buvęs premjero patarėjas „galėjo būti toks naivus“, kad nesuvoktų savo ryšių su Rusijos atstovais pavojaus, juo labiau, kad dėl to Valstybės saugumo departamento buvo perspėtas.

„Mes aiškiai matome, kad „Gazpromo“, „Rosatomo“ veikla nėra tik komercinio intereso įgyvendinimas, ir visiškai akivaizdu, kad šios ir panašios valstybės įmonės dirba Kremliaus įrankiais spausti kaimynus, kad jie liktų Rusijos energetinėje priklausomybėje. Tai ne komercinis, o politinis kaimyninės šalies veiksmas“, – kalbėjo S. Šedbaras.

„Klausimas kyla, ar tokio lygio politikas, ne pirmą kadenciją dirba Seime, atlikdamas apkaltos komisijos išvadoje aprašytus veiksmus, iš tiesų gali būti toks naivus, kad nesuprastų, kas tai yra? (...) Tie ryšiai, kuriuos mes vertiname kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, nenutrūko ir 2016 metais davus (pastarąją) Seimo nario priesaką“, – kalbėjo S. Šedbaras.


Šiame straipsnyje: Mindaugas Bastysapkaltos byla

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Įdomu įdomu - negi raudonosios disertacijos autorė (ta, iš KT) smerks bendravusį su rusais? :S

vjsus

vjsus portretas
soc....demonus neprileisti prie valdzios /lovio/ nes jie viska sunaikino suversdami kalte fizikui kurio /patarejai/ buvo inkorporuoti ju paciu o /deule/ tai samoningai paruose dirva naujiems oligarchams taip pastates sali i 1 v. is 2 galo ir kiek zmoniu kanciu ir givybiu pareikalavo tu /superpatriotu/ veikla kuriai nesimato galo......

...

... portretas
Tarsi ir tas q'b priesaikos būtų nesulaužęs... kas tame Seime vyksta? :
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių