Išvadą, ar M. Bastys sulaužė priesaiką, KT žada dar šiemet

Klausimas: kur riba tarp laisvo mandato ir priesaikos pažeidimo

Perėjus į klausimų stadiją Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas Seimo atstovų klausė, kodėl pažymoje dėl leidimo dirbtu su slapta informacija M. Basčiui nenurodžius pažinties su P. Vojeika, tai įvertina kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

V. Bakas atsakydamas pažymėjo, kad „neatsakymas į klausimyno klausimą nebuvo atsitiktinis, jį reikėtų vertinti visame M. Basčio veiksmų kontekste“, minėjo, kad parlamentaras nuo pat pradžių siekė sumenkinti komisijos atliekamą tyrimą, taip pat savo vaidmenį bendraujant su Rusijos atstovais.

Konstitucinio Teismo vadovas taip pat klausė, kaip pareiškėjams atrodo – kur yra riba tarp Seimo nario laisvės ir tarp Konstitucijos pažeidimo, – minėdamas, kad Seimas yra pliuralistinė institucija ir gali būti politikų, kurie „nuoširdžiai mano, kad yra alternatyva tam, kas nustatyta energetinio saugumo strategijoje“, matyti naudą šaliai bendradarbiauti su Rusijos įmonėmis.

S. Šedbaras atsakė, kad esminis skirties taškas – sąžiningumas ir atviras veikimas, o M. Bastys tai darė stengdamasis nesiafišuoti, siekė, kad jo veiksmai neiškiltų aikštėn.

„Esminis yra atvirumo ir skaidrumo aspektas. Čia svarbiausia, kai taip aktyviai veikiama, o neatskleidžiama šito net tada, kai turi kontaktą su institucija (VSD – BNS), kuri tai tiria, šioje vietoje ne tautos atstovo, ne pagal priesaiką veikiančio žmogaus veiksmai“, – sakė S. Šedbaras.

Dėl mandato M. Bastys atsakys po KT išvados

M. Bastys prieš posėdį žurnalistams teigė, kad tik po Konstitucinio Teismo išvados atsakys, ar pats atsisakys mandato, jei bus pripažinta, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Į tai bus atsakyta po Konstitucinio Teismos sprendimo. Konkrečiai atsakysiu po Konstitucinio Teismo sprendimo, dabar nenorėčiau“, – sakė Seimo narys.

Prieš pusmetį M. Bastys BNS sakė mandato atsisakysiantis tuo atveju, jei pradėjus apkaltos procesą Konstitucinis Teismas jį pripažintų sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją.

„Jeigu bus nueita iki Konstitucinio Teismo ir Konstitucinis Teismas pasisakytų, kad aš esu sulaužęs priesaiką ar pažeidęs Konstituciją ar galiojančius įstatymus, tuo atveju aš dėčiau mandatą“, – tuomet BNS sakė M. Bastys.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl jo mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.

M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Jeigu jis atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą per apkaltą, šioje apygardoje būti surengti nauji rinkimai.

Apkalta M. Basčiui inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.