- Vladimiras Laučius, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir tarptautinės politikos ekspertų – Raimundo Lopatos ir Albino Januškos – labai panašiais žodžiais reiškiama kritika Užsienio reikalų ministerijai dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir santykių su Ukraina yra mėginimas kurti įspūdį, kad Lietuva šiais klausimais – nevieninga. Taip portalui LRT.lt teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Jie galėtų kritikuoti savo poziciją, kokia ji buvo nuo 2009 metų, kai Astravo AE buvo pradėta statyti pažeidžiant tarptautinius standartus. Galime parodyti pirštu, kas tada buvo kaltas, ignoravo, „nepastebėjo“ [statybų]. Jei kažkas to labai nori, galima tuo užsiimti. Bet aš tokio tikslo neturiu ir manau, kad mes turime veikti vieningai“, – apie konservatorių-krikdemų priekaištų nuoseklumą sako ministras.
Jo manymu, Lietuvos politiką Ukrainos atžvilgiu adekvačiai vertina ne kritikai, neseniai pavadinę URM laikyseną „gėdinga“, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vasario 16-osios proga atsiųstame sveikinime prezidentei Daliai Grybauskaitei.
– Rusija mažina subsidijas Baltarusijai ir tuo pat metu griežčiau reikalauja Minsko lojalumo. Baltarusijos režimas bijo didesnio Rusijos kišimosi, spaudimo, Kremliaus peršamų karinių bazių, o Lietuvoje nerimaujama ir dėl artėjančių pratybų „Zapad“. Ar visos tos baimės tikrai pagrįstos?
– Rusijos ir Baltarusijos santykiai visada buvo permainingi ir sudėtingi. Juose yra ir integracinių (nepamirškime šių valstybių sąjungos), ir savarankiškumo elementų. Baltarusija turi savo nuomonę ir dėl Krymo, ir Abchazijos, ir Pietų Osetijos. Tai liudija šiokį tokį Baltarusijos savarankiškumą.
Kita vertus, visi puikiai suvokia, kad šios dvi valstybės labai stipriai integruotos ekonomiškai. Subsidijuojamos dujų kainos, rusų privatizuota daug turto. Baltarusija nuolat patiria spaudimą.
Minskas stengiasi laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų. Pastaruoju metu buvo matyti tendencija atkurti dialogą su Vakarais – jau mūsų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Baltarusija nuo to laiko padarė pažangą kalbantis apie vizų režimo palengvinimą, readmisijos susitarimą. Tiesa, Astravo atominės elektrinės klausimu pažangos nematome.
– Ar Rusija pastaruoju metu tikrai kelia didesnę grėsmę Baltarusijos suverenitetui? Ar tai kaip nors susiję su artėjančiomis bendromis karinėmis pratybomis „Zapad“?
– Artėjančios pratybos – požymis, į kurį mes atkreipiame dėmesį. Tai – priežastis ar pretekstas sukaupti ir dislokuoti daugiau ginkluotės. Apskritai pratybų ir jose dalyvaujančių karių skaičius yra gerokai didesnis, palyginti su NATO pratybomis. Kai pratybų ar kitais pretekstais kaupiama daugiau ginkluotės, tai kuria didesnes įtampas ir pačioje Baltarusijoje. Tą įtampą jaučiame, gaudami signalų iš šios kaimyninės šalies.
– Ar Baltarusija apskritai pajėgi atlaikyti didėjantį Rusijos spaudimą? Ar ji galėtų gintis taip, kaip gynėsi Ukraina, jei Rusija ryžtųsi panašiai agresijai?
– Manau, čia – kita situacija. Neturėtume lyginti su Ukraina po joje įvykusios revoliucijos. Ukrainos pilietinė visuomenė – daug stipresnė, ten stiprėja ir kitoks mentalitetas. Ukraina pergyvena kitokį raidos etapą. Tačiau įtampa sukuria įvairių padarinių, kuriuos sunku nuspėti.
– Minskas siunčia signalus apie savo pasirengimą pereiti prie nacionalinio dialogo su opozicija ir bendradarbiauti su Vakarais. Jūs neseniai sakėte, kad radikalių permainų Baltarusijoje šiuo atžvilgiu tikėtis neverta ir reikia džiaugtis „mažyte pažanga“. Kita vertus, pabrėžėte, kad suverenumui apsaugoti Baltarusija turi vis mažiau laiko. Tai kas iš tos „mažytės pažangos“, jei, kaip pats sakote, laiko nebelieka? Jei nelieka laiko, pažanga kaip tik turi būti greita.
– Mažytė pažanga – vis tiek pažanga. Tai geriau nei regresas. Galima įvairiai interpretuoti tai, kad buvo paleisti visi politiniai kaliniai. Galima sutikti, kad to – per maža. Bet negalima sutikti su nuomone, kad apskritai niekas nepakito. Tai – mūsų kaimynė, su kuria turime ilgą sieną. Todėl norėtume, kad tie procesai, kurie vyks, žinoma, jų sprendimu ir jų valia, artėtų prie europinio mąstymo ir demokratinių standartų.
Mano manymu, revoliucinių pokyčių nebus, bet tai nereiškia, kad mes negalime tikėtis jokių pokyčių.
– Bet juk sakote, kad laiko nebelieka. Rusija gali labai greitai „praryti“ jos nebetenkinančias Baltarusijos savarankiškumo apraiškas.
– Aš tik darau tokias prielaidas. Nesu politologo vaidmenyje ir turbūt neturėčiau samprotauti tokiomis temomis. Tiesiog matome, kaip vystosi situacija. Kai kurie procesai paūmėjo, ir reikia juos atidžiai stebėti. Baltarusijos savarankiškumas (kiek jo yra) – prasmingas, ir mes jį, žinoma, palaikome.
– Politologas Raimundas Lopata neseniai jus sukritikavo dėl to, kad po situacijos paaštrėjimo Ukrainoje ties Avdijivka buvo iškviestas Ukrainos ambasadorius, o nutraukti ugnį URM vadovybė paragino abi puses. „Faktiškai ukrainiečiai buvo paraginti nutraukti pasipriešinimą“, – rašo R. Lopata. Jis teigia, kad po to vykote į Ukrainą „mėgindamas nusiplauti gėdą“. Kaip vertinate šią kritiką?
– Negaliu nieko pakomentuoti apie R. Lopatos „gėdą“, nes nežinau, ką jis turėjo omenyje. Neturime tikslo kažką „nusiplauti“. Daug metų vykdome nuoseklią politiką ir, jei kažkas pabandė įžvelgti kitokių elementų, tokioms įžvalgoms turėjo prireikti labai daug pastangų. Dėl ugnies nutraukimo tada sulaukėme labai nuoširdaus mūsų kolegų ukrainiečių prašymo. To įkarščio metu kalbėjausi su savo kolega užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu. Jo pagrindinis prašymas buvo – kad būtų nutraukta ugnis, nes žmonės buvo atsidūrę katastrofiškoje situacijoje humanitariniu atžvilgiu. Mačiau pasekmes lankydamasis Avdijivkoje.
Tuo metu buvo raginimai nutraukti ugnį iš Jungtinės Karalystės, JTO, Danijos, NATO. O dėl ambasadoriaus „iškvietimo“ buvo pasakyta daug neteisingų dalykų. Niekas neiškvietė Ukrainos ambasadoriaus – viceministras Darius Skusevičius susitinka su visais ambasadoriais, kaip naujas viceministro pareigas einantis žmogus susipažįsta su jais, kalbasi apie aktualijas.
Tikrai neliepėme ukrainiečiams nesiginti. Nesuprantu, kodėl čia norima kažką įžvelgti. Lietuvos pozicija šiuo klausimu apskritai labai gerai vertinama – tuo neseniai įsitikinau, lankydamasis Avdijivkoje ir Kramatorske. Susitikau ne tik su Ukrainos valdžios atstovais, bet ir su žmonėmis, gyvenančiais be pastogės ir šilumos. Klausimų dėl Lietuvos pozicijos nekyla.
Labai raginčiau, kad politinės jėgos Lietuvoje rastų jėgų peržengti savo ambicijas ir prisidėtų prie mūsų pozicijos konsolidavimo. Ukrainoje žmonės mato, kad mūsų parama yra vieninga – gal ne tiek įspūdinga skaičiais, kiekiais, nes nesame didelė valstybė, bet labai nuoširdi, ir vertina ją labai aukštai. To turėtų siekti ir mūsų politinės partijos, ir visuomeninės organizacijos.
Tai sakytina ir apie kitas aktualijas, tokias, kaip Astravo AE. Vienybė ir susitelkimas yra ne teoriškai, o praktiškai svarbus dalykas. Džiaugiuosi, kad Seime vienbalsiai patvirtintas susitarimas dėl JAV karių Lietuvoje statuso. Tai vienbalsis signalas iš Lietuvos Jungtinėms Valstijoms apie glaudesnį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. Bet tą pačią dieną grupė signatarų išplatino kreipimąsi to nedaryti. Nepagrįstai teigdami, jog tai galimai prieštarauja mūsų Konstitucijai.
Arba štai visai neseniai URM iniciatyva septynios parlamentinės frakcijos pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų nesaugios Astravo AE atžvilgiu. Yra septyni parašai po įsipareigojimais imtis visų reikiamų veiksmų, kad nesaugios Astravo AE statyba būtų sustabdyta arba užtikrinta, kad joje pagaminta elektros energija jokiomis aplinkybėmis nepatektų į Lietuvą ir nebūtų parduodama Lietuvos elektros rinkoje.
Aiški, vieninga pozicija. Bet vis tiek dabar girdėti įvairių balsų, norinčių mus suskaldyti ir sukurti įspūdį, kad mes tarpusavyje nesusitariame ir neturime vienos nuomonės. Tai kuo rūpinamės – privačiomis ambicijomis ar valstybės prestižu? Juk būdami vieningi esame labiau matomi ir stiprūs tarptautinėje arenoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti60
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti11
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...