L. Linkevičius atmeta V. Putino kaltinimus dėl NATO plėtros

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atmeta Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, esą NATO plėtra gali būti prilyginama naujos Berlyno sienos statybai.

L.Linkevičius pabrėžė, kad NATO, nors ir yra atvira, bet taiko griežtus kriterijus naujoms narėms.

„(Kalbant apie) sienas, nebent galima kaltinti, kad neįsileidžiame naujų narių, bet turbūt ne tai turėjo galvoje“, - žurnalistams Vilniuje sakė L.Linkevičius, paklaustas apie V.Putino pasisakymus.

„Žodis „plėtra“ yra ekspansyvus ir sukuria įvaizdį, kad NATO jėga čia plečia savo teritoriją, užsiima kažkokia ekspansija, ir tai iš principo neteisinga. Žinote, kaip sunku patekti į NATO. Kai kurios šalys, tokios kaip Makedonija, daugiau kaip dešimt metų beldžiasi į tas atviras duris ir dar neaišku, kiek laiko užtruks, kol jos pasieks savo tikslą. Kitos kandidatės irgi turi problemų“, - kalbėjo ministras.

Jis pabrėžė, kad pagal tarptautinius susitarimus, kuriems pritarė ir Rusija, šalys yra laisvos pasirinkti aljansus, ir Europa, priešingai nei Rusija, tai gerbia.

„Tarkime, Armėnija pakeitė savo požiūrį ir nutarė eiti ne į ES, o į Muitų sąjungą. Nenusiuntėme ten savo kariuomenės, nebuvo ten jokių žalių žmogeliukų. Bendraujame su Armėnija, ir labai pagarbiai“, - kalbėjo ministras.

„Mes neužsiimame ekspansija. Aljansas yra atviras, ir tai dar toks atviras, kad kartais į jį sunku patekti. Kaltinti, kad statoma siena, yra iš principo nesuprantama retorika ir nesuprantama filosofija“, - pridūrė L.Linkevičius.

V.Putinas ketvirtadienį sakė, kad griežta Rusijos pozicija dėl Ukrainos „turi leisti suprasti mūsų partneriams, kad pats teisingiausias kelias – tai liautis stačius tas sienas ir kurti bendrą humanitarinę erdvę, saugumo ir ekonominės laisvės erdvę“.

„Jūs pasakėte, kad griuvo Berlyno siena ir dabar mes matome, kad kyla kažkokios naujos sienos. Mes ne dabar tai matome. Argi po Berlyno sienos mums nesakė, kad nebus NATO plėtros į Rytus? Bet ji juk prasidėjo iš karto. Buvo dvi plėtros bangos. Argi tai ne siena?“ – teigė V.Putinas.

„Priešraketinės gynybos sistema šalia mūsų sienų? Argi tai ne siena? Niekas nesustojo, tai pati pagrindinė dabartinių tarptautinių santykių problema. Mūsų partneriai nesustojo. Jie nusprendė, kad jie yra laimėtojai, kad jie dabar yra imperija, o visi kiti – vasalai ir juos reikia „galutinai spausti“, – pridūrė Rusijos prezidentas.

Prielaidų atšaukti sankcijas nemato

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį pareiškė nematantis teigiamų Rusijos žingsnių sprendžiant krizę Ukrainoje, todėl, jo teigimu, prielaidų atšaukti sankcijas nėra.

Tai ministras sakė po to, kai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) atsargiai užsiminė apie Maskvos rodomą pažangą.

„Nepaisant kai kurių komentarų, aš tikrai nematau, mes neturime tokios informacijos, kad galėtume konstatuoti, jog yra situacijos gerėjimas“, - žurnalistams Vilniuje sakė ministras.

L.Linkevičiaus teigimu, poslinkių yra nebent retorikoje, bet jos negalima sureikšminti, nes Maskva anksčiau nevykdydavo pažadų.

„Iš retorikos tikrai nedaryčiau išvadų, kad situacija gerėja arba atsiranda politinė valia. Norime matyti realiai, kad tas vyktų. Pagaliau norime matyti, kad Rusija pripažintų, jog dalyvauja tame konflikte, kad ji turi pajėgas Ukrainos teritorijoje, ir tas pajėgas palaiko logistiškai“, - kalbėjo ministras.

„Kadangi šito nėra, aš nematau priežasčių atšaukti sankcijas“, - pridūrė L.Lnkevičius.

ES užsienio politikos vadovė italė F.Mogherini trečiadienį Kijeve sakė susidariusi „įspūdį, kad gali būti elementų, kurie paskatintų galvoti, jog gali būti kažkiek noro išspręsti konfliktą iš Rusijos pusės, iš prezidento Vladimiro Putino pusės“.

JAV valstybės sekretorius J.Kerry antradienį savo ruožtu sakė, kad „Rusija padarė konstruktyvių veiksmų paskutinėmis dienomis“, o sankcijų panaikinimas galėtų būti „savaičių ar dienų reikalas“, jei Rusija imsis tinkamų žingsnių.

ES sankcijos Rusijai galioja iki kitų metų vidurio. Tiek joms panaikinti, tiek joms pratęsti būtina visų ES valstybių narių parama.

Sveikina palestiniečių sprendimą neskubinti JT rezoliucijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį pasveikino palestiniečių sprendimą neskubinti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pateiktos rezoliucijos, kuri numatytų terminus Izraelio vykdomai okupacijai baigti.

Lietuva šiuo metu yra JT Saugumo Tarybos narė, ir jos balsas būtų svarbus, jei Jungtinės Valstijos nuspręstų nevetuoti rezoliucijos. Dokumentui priimti reikia devynių balsų iš 15.

Palestiniečiai iš pradžių ketino siekti skubaus balsavimo, bet vėliau pranešė esantys pasirengę ilgesnėms deryboms dėl rezoliucijos teksto.

L.Linkevičiaus teigimu, „bet kokie vienašališki ir forsuojantys ėjimai tikrai neatneš stabilumo ir nesukurs dialogo klimato“, o dviejų valstybių sprendimą galima pasiekti tik per derybas.

„Mes visi pasisakėme už derybų keliu priimtą sprendimą, dviejų šalių sprendimą, kad Izraelis ir Palestina vienas kitą gerbtų, egzistuotų abi valstybės, ir tą reikia pasiekti derybų keliu, o ne kokiais nors drastiškais sprendimais“, - žurnalistams Vilniuje sakė ministras.

„Kaip suprantu, yra noras diskutuoti ilgiau, tiek, kiek reikia, ir mes tą labai palaikome (...). Matyt, yra noras pasiekti tokį tekstą, kad būtų priimtinas visiems ir tai yra labai konstruktyvi pozicija“, - pridūrė L.Linkevičius.

Palestiniečių trečiadienį pateiktame rezoliucijos projekte raginama per metus pasiekti taikos susitarimą ir iki 2017 metų pabaigos nutraukti Izraelio vykdomą okupaciją.

Palestiniečiai siekia valstybės Vakarų krante, Gazos ruože ir Rytų Jeruzalėje, kurias Izraelis užėmė per 1967 metų karą. Izraelis iš Gazos pasitraukė 2005 emtais, bet iki šiol blokuoja anklavą, kuriame įsitvirtinę „Hamas“ islamistai.