- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje viešėjęs Lenkijos Seimo gynybos komiteto pirmininkas Michalas Jachas sako, kad Varšuvos planuojamos įsigyti priešraketinės sistemos „Patriot“ turi saugoti ir Lietuvos oro erdvę.
„Aš netgi neįsivaizduoju, kad bus kitaip. (...) Lietuvai kyla toks pats oro pavojus, kaip ir Lenkijai“, – interviu BNS sakė valdančiajai „Įstatymo ir teisingumo“ partijai priklausantis politikas.
„Patriot“ sistema turi būti tokia, kad ją būtų galima integruoti su kaimyninėmis šalimis“, – pridūrė jis.
Varšuva teigia galutinai su Jungtinėmis Valstijomis dėl sistemų įsigijimo sutarusi liepos mėnesį, jos gali kainuoti apie 7 mlrd. eurų.
Šiuo metu Lenkija neturi ilgojo nuotolio priešlėktuvinių ir priešraketinių sistemų. Jų neturi ir Baltijos šalys, kur oro apsauga yra viena silpniausių gynybos grandžių.
„Patriot“ sistemos Lietuvoje buvo pirmą kartą laikinai dislokuotos šią vasarą, vykstant amerikiečių organizuotoms oro erdvės gynimo pratyboms.
Su Rusija besiribojančios Vidurio ir Rytų Europos šalys ėmėsi sparčiai vystyti savo karinius pajėgumus po 2014 metų, joms nerimą kelia išaugęs Rusijos karinis aktyvumas regione ir Krymo pusiasalio aneksija.
Sveikina S.Skvernelio vyriausybę
M.Jachas teigė, kad beveik metus dirbanti Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ėmėsi teigiamų žingsnių, siekdama gerinti santykius tarp šalių.
„Su pasitenkinimu stebime, kad dabartinė Vyriausybė daro teigiamus žingsnius tinkama linkme. Mes tikimės, kad tie žingsniai bus tęsiami“, – sakė politikas.
Jis tvirtino, kad Varšuva pozityviai vertina svarstymus Seime priimti pataisas, kurios leistų pasuose Lietuvos lenkams užrašyti originalias pavardes. Parlamente svarstoma, ar tai būtų galima daryti pagrindiniame, ar papildomame paso puslapyje.
Visgi M.Jachas teigė, kad Lietuva dar turi išspręsti kai kurias vietos lenkų švietimo problemas.
Pasak jo, įtampos tarp tautinės mažumos ir Lietuvos centrinės valdžios sumažinimas ženkliai sumenkintų Rusijos propagandos poveikį šalies regionuose, kuriuose ne tik gyvena daug lenkų, bet ir vyrauja socialinė atskirtis.
„Rusija šia nesantaika naudojasi ir provokacijomis kaitina atmosferą“, – sakė parlamentaras.
Pasak Lenkijos Seimo nario, kovoti su Rusijos propaganda taip pat padėtų didesnis lenkiškų kanalų pasirinkimas. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai galima matyti tik „TV Polonia“ televizijos programą.
Pareigūnai teigia, kad nuo vasario mėnesio Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių miestų ir rajonų gyventojus turėtų pasiekti „TVP Info“, „Kino Polska International“, „Kino Polska Muzyka International“ transliacijos. Konkursas dėl šių kanalų retransliavimo dar nepaskelbtas, nors tai žadėta padaryti rugsėjo pabaigoje.
Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų tautybės žmonių.
Ragina kalbėti vienu balsu
Susitikimų su Lietuvos pareigūnais metu M.Jachas ragino Vidurio ir Rytų Europą kalbėti vieningai.
„Įstatymo ir teisingumo“ vadovaujama Lenkijos vyriausybė siekia sukurti vadinamąjį trijų jūrų formatą – regioninį forumą iš 12 valstybių, įskaitant Lietuvą. Taip Varšuva siekia, kad regiono balsas būtų girdimas šalia Europos Sąjungos (ES) lyderių Vokietijos ar Prancūzijos.
Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų valstybių atstovai liepą Varšuvoje susitiko su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
Pasak M.Jacho, toks forumas galėtų pasisakyti saugumo, sankcijų Rusijai klausimais, taip pat pateikti savo viziją dėl ES ateities, kaip tai neseniai padarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ar Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).
„Mes manome, kad ES pasiekė viską toje formoje, kokioje veikė iki šiol, ji visiškai išnaudota. (...) Be jokios abejonės, ES turi ateitį, bet kažką reikia daryti, nes problemų skaičius auga“, – sakė parlamentaras.
Kai kurie stebėtojai teigia, kad tai gali būti Lenkijos bandymas ieškoti naujų partnerių, Briuseliui ir kai kurioms Vakarų Europos šalims kritikuojant Varšuvą dėl teismų reformų ir sprendimo nepriimti prieglobsčio prašytojų. Tačiau M.Jachas atkerta, kad šie dalykai nesusiję.
„Vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau problemos su Europos Sąjunga išsispręs. Tačiau mes suvokiame, kad tolesnė mūsų regiono plėtra priklausys nuo to, ar mes sugebėsime veikti išvien“, – teigė Lenkijos Seimo narys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę26
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...