- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nerimą turėtų kelti ne tik realios valdžios galimybės čia ir dabar primesti savą valią, tačiau ir iš liberalios demokratijos rėmų ištrūkstantis politikų mąstymas.
Tokią išvadą galima daryti iš Varšuvos universiteto profesorės Renatos Menkovskos svarstymų, ar Lietuva gali pasekti dėl nukrypimų nuo demokratijos principų kritikuojamos Jaroslavo Kačinskio ar Viktoro Orbano politikos pavyzdžiu. Pasak jos, toks scenarijus visai tikėtinas, jei su 2019 m. Lietuvoje vyksiančiais rinkimais aukščiausią šalies postą užimtų žmogus, deleguotas didžiausią frakciją Seime turinčios „valstiečių“ partijos.
Lietuvos posūkis nuo demokratijos, stebint pastarųjų savaičių opozicijos reiškiamus kaltinimus valdantiesiems, neatrodo labai pritemptas ir neaktualus.
Valdančiųjų užmojis keisti nacionalinio transliuotojo LRT valdymo modelį, atkaklus užsibrėžimas koreguoti partijų finansavimo įstatymą bei nesibaiminimas koalicijos partnerių interesus prilyginti nacionalinio saugumo imperatyvams ir galiausiai iniciatyva naikinti valdančiųjų oponentams itin svarbias Seimo statuto praktikas dėl ekspertinio vertinimo, ne tik tarp opozicijos, bet ir tarp ekspertų sukėlė nemažai nerimo. O LRT vadovybę net paragino šauktis tarptautinės pagalbos.
MRU nuotr.
Tačiau jei su iš Seimo vadovo lūpų išsprūdusiu pasakymu, kad demokratija veikia principu „mažuma paklūsta daugumai“, jau buvo spėta apsiprasti, manant, kad galbūt nieko pavojingo, jei tik parlamente vyrauja tokios „politikos mados“, tai premjero Sauliaus Skvernelio - politiko, kuris laikomas vienu realiausių kandidatų į šalies prezidentus - ištrinto pasisakymo apie žiniasklaidą skandalas situaciją verčia įvertinti iš naujo.
Istorija rodo, kad ne kartą Lenkijoje įvykę dalykai po kiek laiko persikelia ir į Lietuvą.
Kitaip tariant, Vyriausybės vadovo žiniasklaidos vaidmens demokratijoje supaprastinimas iki verslo struktūros kelia papildomų klausimų. Pirmiausia ar S. Skvernelis pats tvirtai nesilaiko politikos kurso, kuriame mažai vietos esminiams vakarietiškos demokratijos principams. Juk jis kritikos ir kaltinimų demokratijos deficitu sulaukia ne pirmą kartą. S. Skvernelis ir anksčiau „pasižymėjo“ aštriais pasisakymais, neigiamai vertindamas tai, kas Vakarų demokratijose traktuojama normalia pilietinės visuomenės praktika. Jis bent kelis kartus viešai pabrėžė, kad netoleruoja ir netoleruos medikų streikų bei mitingų.
Atsižvelgdami į šias aplinkybes, jau dabar politikos ekspertai reiškia susirūpinimą, kad nepalankus S. Skvernelio požiūris į konkrečias pilietinės visuomenės grupes darosi nebejuokingas. Tuo labiau jei premjeras apsispręstų taikytis į prezidento postą. Ar tokiu atveju jis galėtų tapti valdžių atskyrimą išlaikyti ir visoms pilietinėms grupėms atstovauti gebančiu šalies lyderiu?
R. Menkovska pabrėžia, kad jei parlamento partija, negerbianti žiniasklaidos laisvės, politinės mažumos, valdžių atskyrimo ir konstitucinės įstatymų kontrolės principų, sugebės įgyti kontrolę ir kitose valdžiose - pavyzdžiui, prezidentūroje, kelias iki vienos politinės jėgos savivalės ne tik garantuotas, bet ir negrįžtamas.
Pasak Varšuvos universiteto profesorės R. Menkovskos, kai kurias „valstiečių žaliųjų“ iniciatyvas jau dabar būtų galima vertinti kaip siekį įtvirtinti savo valdžią labiau nei tą numato Lietuvoje galiojančios taisyklės ir praktikos. Todėl, jos teigimu, tiek valdančiųjų siūlomi sprendimai didinti Seimo ir prezidento įtaką nacionaliniam transliuotojui, tiek opozicijos laisves mažinančių iniciatyvų stūmimas turėtų kelti lietuviams pagrįstą nerimą.
Kai kurias „valstiečių žaliųjų“ iniciatyvas jau dabar būtų galima vertinti kaip siekį įtvirtinti savo valdžią labiau nei tą numato Lietuvoje galiojančios taisyklės ir praktikos.
Politologė pabrėžia, kad klausantis Lietuvos valdančiųjų lyderių pasisakymų ir žvelgiant į sprendimus bei metodus, kuriais siekiama apriboti oponavimo jiems galimybes, galima įtarti, jog šiuo metu politinę iniciatyvą turintys politikai kartais tiesiog nejaučia liberalios demokratijos principų.
Nors, aiškino profesorė, Lietuvos valdantieji valdžios koncentracijos lygiu valstybėje dar negali net lygiuotis su Lenkijoje dominuojančia J. Kačinskio politine jėga, susiklosčius patogioms sąlygoms, svarstė politologė, viskas gali greitai pasikeisti. Maža to, kad panašaus populizmo, išnaudojus patogų ekonominį laikmetį, perkant rinkėjų palankumą, profesorės teigimu, yra ir žvelgiant į „valstiečių“ politikos metodus.
„Istorija rodo, kad ne kartą Lenkijoje įvykę dalykai po kiek laiko persikelia ir į Lietuvą“, - atkreipė dėmesį politikos ekspertė.
„Nors kol kas Lietuva nuo Lenkijos yra labai toli, tačiau juk viskas nuo kažko prasideda. Pavyzdžiui, pačioje pradžioje Lenkijoje buvo išjungiami mikrofonai opozicijos atstovams, nors taip iki tol nebūdavo elgiamasi. Galima sakyti, kad vyravo visai kitokia politinė kultūra. Galiausiai tokie pavieniai žingsniai palaipsniui nuvedė autocenzūros link. Tad net atskiri su liberalia demokratija prasilenkiantys valdančiųjų žingsniai yra labai pavojingi“, - Eltai aiškino R. Menkovska.
Jos teigimu, kai valdžia nori eiti autoritarizmo link, pradžioje ji žengia sunkiai matomus žingsnius į šį tikslą.
„Tik susikūrusi tam pagrindą puola valstybę skirtingais lygiais - teismus, žiniasklaidą ir panašiai. Jei Lietuvoje, pavyzdžiui, naujas prezidentas būtų išrinktas iš tos pačios partijos („valstiečių žaliųjų“, - ELTA), gali būti, kad ir pas jus prasidės tas pats momentas, kai viskas bus paimta kartu. O tada nebebus galimybės paprieštarauti, nebebus platformų reikštis opozicijai. Taip įvyko Lenkijoje ir Vengrijoje“, - kalbėjo R. Menkovska.
Pasak mokslininkės, istorija liudija, kad nukrypimas nuo liberalios demokratijos principų yra pavojingas ne tik dėl to, kad valdžią savo rankose sukoncentravusios jėgos gali savavališkai ir ignoruodamos kitus primesti savo valią visai visuomenei, tačiau ir dėl to, kad kelias atgal į vakarietiškais principais grįstą valstybę yra labai sudėtingas.
R. Menkovska pabrėžia, - nėra istorijoje pavyzdžių, kad būtų įvykęs nerevoliucinis sugrįžimas iš neliberalios demokratijos į liberalią. Todėl apibendrindama pokalbį Lenkijos politologė akcentavo, kad labai svarbu keičiantis valdžioms išlaikyti žiniasklaidos laisvę bei galimybę laisvai reikštis opozicijai. Tik tokiu atveju, pabrėžė R. Menkovska, galima kalbėti apie demokratijos išsaugojimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės11
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo5
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų35
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
VRK: dovanodamas gėles moterims Kaziuko mugėje I. Vėgėlė papirkinėjo rinkėjus41
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė, dovanodamas gėles moterims Kovo 8–osios proga Vilniuje, Kaziuko mugėje, pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, ketvirtadienį nutarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...