Lietuvai nepavyksta Lenkijos prezidentams įteikti laukiamų dovanų

„Politikai jau atrodo apgailėtinai“, – rėžė Seimo narys, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis po to, kai antradienį Seimas rudens sesijai atidėjo klausimą dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis. Šis klausimas pirmiausia liečia lenkų tautybės Lietuvos gyventojus, kurių yra apie 200 tūkst.

Likimo ironija – kai tik Seimas imasi užsisenėjusios problemos dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, į Lietuvą atvyksta Lenkijos vadovai.

Kadenciją baigusio Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio vizitas į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kur jam buvo suteiktos garbės daktaro regalijos, kaip tik sutapo su paskutine Seimo pavasario sesijos diena, kurios darbotvarkėje buvo numatytas klausimas dėl pavardžių rašymo. Tačiau Seimo vadovės Loretos Graužinienės pastangomis jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Matyt, ji numatė, kad Seime vėl kils aršios diskusijos, ir greičiausiai  viskas būtų pasibaigę tuo, kad šiam klausimui būtų nepritarta arba jis būtų atidėtas neapibrėžtam laikui.

Kaip teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas, klausimui dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis komitete buvo pritarta dar gegužės pradžioje, tačiau opozicinės konservatorių ir liberalų partijos pasipriešino socialdemokratų siūlymui, kad Lietuvoje gyvenančių asmenų pavardėse atsirastų raidės „w“, „q“ ir „x“, jei jos yra ir asmens dokumentų šaltinuose.

Konservatorius Valentinas Stundys ir jo kolegos siūlė, kad pasuose atsirastų papildomas puslapis, kuriame asmenų pavardės būtų įrašytos nelietuviškais rašmenimis. Tokiam siūlymui priešinosi valdančiosios daugumos atstovai, aiškindami, kad antrasis puslapis Lietuvos pasuose negali atsirasti, nes tai prieštarautų įstatymams ir pareikalautų nemenkų išlaidų.

Iki šiol partijos vardu nekomentavęs klausimo dėl pavardžių rašymo, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis LRT.lt teigė, kad partija nėra priėmusi vieningos pozicijos: „Mano asmenine ir partijos Politikos komiteto nuomone, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, vardų ir pavardžių rašymas su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis gali būti leistinas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai numatantis įstatymas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimuose suformuluotą doktriną. O tai reiškia, kad įstatymas turi atitikti Valstybinės kalbos komisijos išvadas.

Dabartiniai socialdemokratų atstovų Seime pateikti įstatymų siūlymai prieštarauja Kalbos komisijos pateiktoms išvadoms, todėl jų frakcija nepalaikys. Taip pat yra frakcijos atstovų, pasisakančių už latvišką variantą, siūlant asmenvardžius originalo kalba rašyti kitame paso puslapyje. Sprendžiant asmenvardžių klausimą, turi būti ieškoma būdų, kurie atitiktų Konstituciją ir įstatymus. Esame pasirengę konstruktyvaus sprendimo paieškoms.“

Seimo Darbo partijos frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys teigė, kad, jei ir būtų Seime balsuota dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, būtų nuspręsta balsuoti laisvai, nes frakcija šiuo klausimu pasidalijusi per pusę.

Atrodo, nėra vieningos nuomonės ir kitose frakcijose. Apibendrindamas situaciją Seime dėl pavardžių rašymo, Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas E. Masiulis rėžė iš peties: „Politikai atrodo apgailėtinai, jau daugybę metų nesugebėdami išspręsti tokios elementarios problemos“.

E. Masiulis taip pat priminė, kaip 2010 m. pavasarį tuometinės vyriausybės vadovas ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius ministrų kabineto vardu Seimui teikė klausimą dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis: „Jo pasiūlymas buvo beveik identiškas dabartiniam socialdemokratų pasiūlymui. Bet A. Kubilius liko vienas prieš savo partijos frakciją. Prieš penkerius metus konservatoriai nepritarė savo lyderio pasiūlymui, priešinasi ir socialdemokratų siūlymams. Tačiau dabartinė valdžia galėjo pasistengti, kad pagaliau ši problema būtų išspręsta.“

Velionis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis lankėsi Lietuvoje irgi tą pačią dieną, kai Seimas nepritarė A. Kubiliaus siūlymui priimti sprendimą dėl pavardžių rašymo. Tuo metu jam pritarė tik 30 parlamentarų.

„Tai trukdo artimam Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui, bet tai – mūsų bendras interesas. Norėčiau išreikšti viltį, kad šis klausimas dar grįš“, – 2010 m. balandžio 8 d. Vilniuje kalbėjo L. Kaczynskis. Po dviejų dienų jis žuvo netoli Smolensko vienoje baisiausių aviakatastrofų Europos istorijoje. Kartu su Lenkijos vadovu žuvo dar 94 patys iškiliausi lenkų politikai, kariškiai ir visuomenės veikėjai.

L. Kaczynskio noras išsipildė – prie klausimo dėl pavardžių rašymo Lietuvos Seime buvo sugrįžta. Tačiau be jokių rezultatų. Ar rudenį šio klausimo svarstymas duos kokių nors rezultatų, šiandien, ko gero, niekas negalėtų atsakyti.

„Na, kiek galima žaisti? Viską užgožia partiniai išskaičiavimai – vieni nenori, kad dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis apskritai kada nors būtų priimtas koks nors sprendimas, kiti bijo savo rinkėjų nacionalistinių nuotaikų paaštrėjimo, o dar kiti – tiesiog politikuoja“, – LRT.lt sakė politologas Raimundas Lopata.

Jis neatmetė galimybės, kad susidariusia situacija manipuliuoja ir „kitų šalių politikai“, kurie suinteresuoti atšalusiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais.

„Bet, matyt, turi reikšmės ir abiejų šalių bendros istorijos stereotipai, ir kiti lenkų bei lietuvių kompleksai, kurių politikai nesugeba peržengti. Būtų tikrai jau nesolidu, jei ir rudenį Seimas, sugrįžęs prie pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, nesugebėtų priimti jokio sprendimo“, – kalbėjo R. Lopata.