Lietuvoje kyla pavojinga emigracijos banga – bėga profesionalai

Anksčiau valdžioje buvę politikai kritikuoja dabartinius valdančiuosius nesiimant reikiamų priemonių, nors pripažįsta – patys irgi nieko nepadarė.

E. Gentvilo nuomone, tie kvalifikuoti įvairių sričių specialistai, kurie Lietuvoje nesuduria galo su galu, pasirinks jau tradicija tapusią išeitį – „lagaminas ir oro uostas arba stotis“.

Liberalų veteranas svarstė, kad galbūt jauni žmonės, negalintys išgyventi iš savo profesijos, rinktųsi galimybę pradėti savo verslą, tačiau ir čia – jokio proveržio: „Jokių apčiuopiamų lengvatų pradedantiesiems nėra. O juk galima būtų pradėjusius verslą bent pusmečiui ar metams išleisti mokesčių atostogų.“

E. Gentvilas skeptiškai vertino kolegos konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymą priimti įstatymą, kuris įpareigotų paskatinti grįžtančiuosius iš emigracijos į Lietuvą: „Dabar yra paskata išvažiuoti, o dar privalėtume paskatinti sugrįžti ir už tai sumokėti. Pirmiausia, privalome subalansuoti šalies ekonominį gyvenimą ir mažinti socialinę atskirtį, o ne dar labiau stiprinti policinę valstybę. Tai sakiau ir sakysiu, nors premjerui Sauliui Skverneliui ir labai nepatinka. Jis, matyt, kitaip [valstybės] nesupranta – tik apsistatyti ministerijų lygmenyje policininkais.“

Greitų sprendimų rasti neįmanoma

Apie vyriausybės planus emigracijai pažaboti LRT.lt bandė pasikalbėti su pačiu S. Skverneliu. Tačiau jo atstovas spaudai perdavė, kad premjeras neturi laiko apie tai kalbėtis.

Viena įtakingiausių valdančiųjų „valstiečių“ atstovių, Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė pripažino, kad emigracija – viena skausmingiausių problemų, tačiau jai pažaboti greitų sprendimų tikėtis neįmanoma.

„Tie emigrantų iš Lietuvos skaičiai glumina kiekvieną. Sprendimų reikia daug. Bet aš optimistiškai žiūriu į ateitį. Visi susitelkę privalome ieškoti būdų emigracijai mažinti, nes beviltiškai verkti neišeina. Reikia veikti“, – įsitikinusi R. Baškienė.

Ji teigė mananti, kad tos priemonės, kurios buvo numatytos, tvirtinant 2018 m. šalies biudžetą, turėtų prisidėti prie emigracijos mastų pažabojimo. „Valstiečių“ atstovė tikisi, kad parama jaunoms šeimoms, vadinamieji vaikų pinigai ir kitos socialinės priemonės turėtų paskatinti tėvynainius likti namie.

Tėvynė ne šaukia, o atstūminėja

Vertindamas buvusių valdžių, kuriose yra dirbę ir liberalai, pastangas mažinti emigraciją, E. Gentvilas sutiko, kad visi planai ar priemonės likdavo tik planais: „Buvo galvojama, kad štai – įstojome į Europos Sąjungą ir emigracija baigsis. O nesibaigė, tik labiau spartėja. Politikai dar turėjo iliuzijų, kad jaunimas pasilakstys ir grįš, nes atseit Tėvynė šaukia. O ji nešaukia. Ji atstūminėja. Todėl sutinku, kad mes visi – ir partijos, ir Seimas, ir prezidentė – kalti, kad emigracija tik didėja, tačiau visų galimų priemonių svertai jai mažinti – vyriausybės rankose.“

Kaip žiūrėti žmogui į valdžią, kai prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gauna padidintus atlyginimus, o medikai rezidentai, mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ؘ– špygą taukuotą.

E. Gentvilo įsitikinimu, reikėtų kuo greičiau atkurti „socialinį balansą“ – kad algos būtų didinamos ne kokiai nors vienai išskirtinei dirbančiųjų grupei, o visiems ir kad nesijaustų didelis atotrūkis tarp atlyginimų. Seimo narys taip pat mano, kad būtina palengvinti sąlygas verslo naujokams. Galbūt kai kam ir nepasiseks iš pirmo karto pradėti verslo, tačiau pradedantieji pamatys, kad sąlygos verslui palankios, kad pirmosios įmonės bankrotą lėmė galbūt nepatyrimas, gal kitą kartą bus galima išvengti klaidų.

Liberalų lyderis pastebėjo, kad ekonomikos proveržiui trukdo ir iki šiol nesumažėjusi biurokratų armija. Jis prisiminė, kad praėjusį rugsėjį premjeras S. Skvernelis buvo pasikvietęs pietų ir prašė artėjančioje Seimo sesijoje paremti valstybės tarnybos reformos įstatymų paketą.

„Mes tikrai turėjome gerų norų paremti vyriausybę, tačiau Seimo iki šiol nepasiekė jokie valstybės tarnybos reformos įstatymų projektai, o didžioji jos reformatorė – vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pasipustė padus ir pabėgo iš vyriausybės. Suprantu, kad per metus stebuklų tikėtis neįmanoma, tačiau bent nedidelis pasisukimas emigracijos mažinimo ir kitų svarbių reformų link tikrai buvo įmanomas“, – tvirtino E. Gentvilas.

Lietuvą palieka aukštos kvalifikacijos specialistai

Socialdemokratų lyderis, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad emigracija įgauna vis grėsmingesnį charakterį ir mastus, nes Lietuvą palieka aukštos kvalifikacijos specialistai – medikai, mokslininkai, mokytojai.

„Juk viešojo sektoriaus atlyginimai nekeliami jau dešimt metų, nors kainos auga nuolat. Per ankstesnės emigracijos bangas išvyko mažiau kvalifikuoti žmonės, kurių sustabdyti buvo tiesiog neįmanoma, nes minimali alga užsienyje kelis kartus didesnė už esančią Lietuvoje ir jiems to išgyventi pakakdavo. Dabar gi jau gresia rimtas protų nutekėjimas. Ir po tokios emigracijos bangos bus labai sunku atsitiesti“, – įsitikinęs Socialdemokratų partijos pirmininkas.

G. Paluckas prisiminė, kad buvęs socialdemokratų lyderis, velionis prezidentas Algirdas Brazauskas, vadovaudamas vyriausybei, buvo nurodęs kurti emigracijos pažabojimo strategiją, tačiau ji liko biurokratų stalčiuose.

„Yra duomenų, kad kai kurios įmonės, turinčios kasmetinio pelno apie 50–70 mln. eurų, savo darbuotojams moka po 569 eurus, neatskaičius mokesčių, o galėtų mokėti tikrai daugiau, tačiau nėra jokių svertų jas paspausti – profsąjungos silpnos, protestavimo tradicijų nėra. Dar blogiau, kad šeimos politika – tik fragmentiška, o, jei būtų kitaip, tėvai vien dėl vaikų gerovės neišvažiuotų“, – įsitikinęs G. Paluckas.

Jis pripažino, kad, būdami valdžioje socialdemokratai beveik nieko nepadarė, kad emigracija būtų stabdoma – šeimos politika, švietimo ir kitos svarbios reformos buvo paaukotos dėl koalicijos su Darbo partija: „Buvo sąmoningai nusišalinta nuo svarbių reformų ir jokios įtakos emigracijos mažinimui mūsų partija neturėjo. Tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės.“ 

G. Palucko įsitikinimu, būtina pagaliau įsiklausyti, ką sako mokslininkai ir jų sociologinių tyrimų rezultatai – šeimos politikos ir švietimo reformos yra pagrindiniai emigracijos stabdymo svertai.

„Dabar gi – darželių nėra, už popamokinį vaikų ugdymą reikia mokėti, švietimo kokybė daug ko netenkina ir visi jau mokyklos suole ruošiami, kad kažkur reikės važiuoti studijuoti. Vyriausybės programą kritikavome, kai ji dar tik buvo rengiama, nes joje net nėra žodžio „emigracija“. Buvo aiškinama, esą ji ištirpsta horizontaliai visose kitose priemonėse. Bet tos priemonės, kaip matome, nėra efektyvios“, – kalbėjo G. Paluckas.

Jis atkreipė dėmesį ir į psichologines emigracijos aplinkybes – žmonės jaučiasi nereikalingi, jų niekas negina, iš darbdavių itin retai sulaukia gero žodžio ar paskatinimų. Pagaliau tikėjimo savo valstybės perspektyva  žmonėms neteikia ir dažnėjantys įvairūs draudimai, kurių, anot socialdemokratų lyderio, ateityje gali tik daugėti.

„Todėl ir pasirinkome opoziciją, nes bet kokie raginimai ar prašymai pasitarti dėl skaudžių dalykų atsimušdavo kaip į sieną. Įsigali demokratūra – kai mūsų daugiau ir mes padarysime. Kitaip tariant, dabartinė valdžia elgiasi kaip sena nomenklatūra, siekdama bet kokia kaina išlikti“, – teigė socialdemokratų lyderis.