- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva yra pasiruoši padėti Šiaurės Makedonijai, siekiant narystės Europos Sąjungoje.
Pasak jo, integracijos Bendrijoje siekiančiai Balkanų šaliai turėtų būti naudinga Lietuvos patirtis, „derantis, tariantis su didesnėmis valstybėmis“.
„Mes turėjome iššūkių su mūsų didesniąja kaimyne Lenkija. Išsprendėme juos. Tiesą sakant, iš to suformavome strateginę partnerystę, kuri ir mums padėjo įstoti į ES ir NATO, ir kartu leidžia abiems valstybėms būti saugesnėmis“, – spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Šiaurės Makedonijos vicepremjeru Europos reikalams Nikola Dimitrovu.
Ministro teigimu, Baltijos šalys save laiko atsiradusiomis „civilizacijų sankirtos taške“, todėl Lietuva gerai supranta su tuo susijusius „geostrateginius, kultūrinus iššūkius“.
„Problemos, su kuriomis susiduria Šiaurės Makedonija, mums yra atpažįstamos“, – sakė G. Landsbergis.
Tikisi rasti sutarimą su Bulgarija
Praėjusių metų pabaigoje Bulgarija blokavo Europos Sąjungos ministrų diskusijas dėl Šiaurės Makedonijos planų prisijungti prie Bendrijos.
„Bulgarija nepalaiko šio Šiaurės Makedonijos pasirengimo narystei programos etapo ir pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos organizavimo. Plane neatsižvelgiama į Bulgarijos reikalavimus, tad jis negali būti priimtas“, – tuomet sakė Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharijeva.
Bulgarija prieštarauja pavadinimui „Šiaurės Makedonija“. Pernai į šios Balkanų šalies pavadinimą buvo įtrauktas žodis „Šiaurės“, Graikijai nesutikus, kad jos šiaurinė kaimynė būtų vadinama tiesiog Makedonija, nes tai, anot Atėnų, galėtų suponuoti teritorines pretenzijas į Graikijos provinciją tuo pačiu pavadinimu.
Bulgarija taip pat prieštarauja, kad būtų minima makedonų kalba. Sofija reikalauja pripažinti ją regioniniu bulgarų kalbos variantu arba jos tarme.
Bulgarija taip pat piktinasi Šiaurės Makedonijos reiškiamomis pretenzijomis į prieškario veikėjus, kurie paliko žymų pėdsaką abiejų šalių istorijoje.
Savo ruožtu G. Landsbergis penktadienį sakė, kad Lietuva tvirtai remia „kuo greitesnį ES derybų programos su Šiaurės Makedonija patvirtinimą“. Jis taip pat išreiškė viltį, kad Tarpvyriausybinė konferencija su Šiaurės Makedonija bus surengta „dar šį pusmetį“.
„Vicepremjerui pasakiau, kad jei yra galimybė pasiūlyti praktinę pagalbą, tai aš kreipčiausi į Baltijos kolegas, su kuriais esame beformuojantys tokią Baltijos diplomatinę trio, kuri gali padėti, pagelbėti, išreikšti paramą arba ieškoti kokios nors mediacijos ar kitokių diplomatinių sprendimų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Manau, kad Šiaurės Makedonija įrodė, kad yra valstybė, gebanti suprasti strateginius iššūkius ir ieškoti kompromiso, tai parodo pavadinimo klausimo sprendimas. Jis užtruko, bet, nepaisant to, buvo išspręstas“, – pridūrė jis.
N. Dimitrovas žurnalistams sakė vertinantis Bulgarijos indelį, siekiant europietiškos Balkanų ateities.
„Jei sugebi matyti ateitį ilgalaikėje perspektyvoje ir galvoti apie ją strategiškai, tai neturėtum leisti, kad apgailestaujami skirtumai būtų kliūtis. Europietiškas kelias – išmokti gyventi su skirtumais ir spręsti dėl to kylančius iššūkius strategiškai bei draugiškai“, – sakė Šiaurės Makedonijos vicepremjeras.
„Kai kurie klausimai ne visai dera su Europos vertybėmis. Mes norime prisijungti prie ES, nes mes taip pat matome ES kaip vertybių bendruomenę. Jei ES yra šeima, kurioje kalbinė įvairovė yra vertinama ir puoselėjama, nederėtų kelti klausimo dėl mūsų kalbos, šaliai siekiant integracijos į ES“, – pridūrė jis.
Šiaurės Makedonija buvo viena pirmųjų Vakarų Balkanų šalių, pradėjusi integracijos į ES ir NATO procesą, tačiau tik išsprendus ginčą su Graikija dėl šalies pavadinimo ir pasiekus vadinamąjį Prespos susitarimą, šiai valstybei atsivėrė spartesnės euroatlantinės integracijos galimybės.
Pernai kovo 28 dieną Šiaurės Makedonija tapo jauniausia, 30-ąja, NATO nare.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo4
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą1
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose1
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...