Metai po rinkimų: kaip pasikeitė politikų kalbos

Šią savaitę suėjo lygiai metai, kai pasibaigė Seimo rinkimai. Ta proga siūlome prisiminti, kaip atrodė pirmosios deklaracijos vos sužinojus rezultatus, kaip vienos partijos lyderis žegnojosi nuo kitos neskaidrios partijos ar jos vadovo, ir ką jis kalba dabar? Kaip buvo mušamasi į krūtinę, jog nebus bendro darbo, kol bus kalbamasi su konkurentais, ir kaip tie konkurentai gavo trečio brolio vaidmenį, o bendradarbiavimas vis dėlto įvyko. Kaip vienos partijos pirmininkas tikinęs, kad nedalyvaus koalicijoje, ne tik dalyvavo, bet dėl jos prarado savo partijos, kurioje išbuvo kokius du dešimtmečius, narystę.

Dažniausiai tokiems žodžių ir veiksmų prieštaravimams pateisinti naudojamas Lietuvos vardas, esą viskas tik dėl jos dabarties ir ateities. Teisus buvo tas, kuris sakė, jog politika yra menas ieškoti problemų, rasti jų, nepaisant yra jų ar ne, diagnozuoti jas neteisingai ir skirti ne tuos vaistus.

„Yra šiandien vienas bet, tai yra pirmininkas, kuris iš tiesų, na, neatsakęs arba kelia daug įvairiausių kontraversijų, tiek su dalyvavimu įvairiuose renginiuose, pozicijos demonstravimu ypatingai po Krymo aneksijos ir okupacijos bei karo Ukrainoje. Tai yra tikrai kliuvinys, kol tie klausimai šiandien yra neatsakyti šiuo atveju, kalbant žvilgsnis į rytų pusę, tai tikrai, matyt, jo nebus“, – sakė tuometis LVŽS lyderis Saulius Skvernelis.

Taip būsimasis premjeras kalbėjo prieš metus apie galimą koaliciją su Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tačiau socialdemokratams nutraukus koalicijos sutartį, nuomonė pasikeitė. Apie galimus koalicinius saitus viešai prabilo Seimo pirmininkas, kaip ir premjeras, atmetęs Voldemaro Tomaševskio dalyvavimą.

2017 m. spalio 25 d. „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“, paklaustas, ar kvies Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą į koaliciją, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, teigė: „Jei bus poreikis, taip. Ir jei jie aišku pageidaus. V. Tomaševskio nėra Seime. Žinote, kada mes sprendžiame tuos klausimus, kurie sprendžiami čia, tai tie, kas yra užribyje, tai tegul ir lieka užribyje“.

Čia verta prisiminti, jog vos daugiau nei prieš mėnesį tas pats Seimo pirmininkas mums apskritai neigė, bet kokius naujus sandorius dėl koalicinės sutarties.

„Paramos bet kokiu atveju reikės, bet naujos koalicijos mes nenumatome“, kalbėjo V. Pranckietis 2017 m. rugsėjo 10 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

Taigi, rodos, iškeltos sąlygos, kodėl su šia partija negali būti formalių koalicijų, niekaip nepasikeitė, kaip sakė premjeras, iškelti klausimai vis dar be atsakymų. Negana to, prieš kelias savaites net Lenkijos ambasadorė Lietuvoje pareiškė, kad gegužės 9-osios švęsti nedera, nes ji Lenkijai ir Lietuvai lėmė okupaciją. Spėjama, kad tai buvo adresuota būtent Lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovui.

2014-iais V. Tomaševskis šiame minėjime pasirodė su į atlapą įsegta vadinamąja Georgijaus juostele, kurią naudoja Rusijos remiami separatistai, eskaluojantys konfliktą Rytų Ukrainoje.

„Ką kalba valstiečių ir žaliųjų lyderiai, kad mes bendrausime tik su frakcijos nariais, neklausysime V. Tomaševskio, tai yra visiškai ne taip, nes partija yra absoliučiai paklusni V. Tomaševskio valiai. Jis yra gal net šiek tiek autoritarinis lyderis partijai, ir aš neįsivaizduoju tokios situacijos, kad frakcija elgtųsi priešingai nei jos vadovas. Tai gana keista, kad S. Skvernelis iš esmės neatsisako tų ketinimų bendradarbiauti su frakcija, kuri iš esmės yra visiškai nepatikima“, – komentavo VU TSPMI profesorius dr. Tomas Janeliūnas.

Buvęs socialdemokratų partijos pirmininkas, o dabar likęs be partijos eiliniu Socialdemokratų darbo frakcijos nariu Algirdas Butkevičius savo žodžių nuoseklumu niekada nepasižymėjo. Iškart paaiškėjus rinkimų rezultatams, kurie socialdemokratams buvo tiesiog tragiški, A. Butkevičius pareiškė, kad jokiose valdančiose koalicijose jis nedalyvaus.

„Aš pats kaip pirmininkas prisiimu atsakomybę ir tikrai aš, jeigu būtų toks sprendimas priimtas mūsų partijos valdybos ar prezidiumo, tikrai aš nedalyvausiu formuojant, reiškia, daugumą“, – sakė tuometis LSDP pirmininkas A. Butkevičius 2016 m. spalio 23 d. laidoje „Seimo rinkimų rezultatai“.

Tačiau A. Butkevičius ne tik vadovavo deryboms dėl koalicijos, bet ir paskubėjo iškeisti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją  į Ūkio, tuo sukeldamas ne tik kitų socialdemokratų derybininkų, bet ir partijos daugumos nepasitenkinimą. Bet, svarbiausia, po mažiau nei metų dėl išlikimo valdančioje koalicijoje pasipriešino partijos tarybos sprendimui trauktis ir su keliais bendraminčiais sukėlė maištą, dėl ko teko pasitraukti iš partijos.

Į politikų chorą, kuriame dainos žodžiai keičiasi nuo tragiškų iki komiškų, yra įsijungęs ir konservatorių vadovas. Iškart po rinkimų visai nedviprasmiškai pranešęs, kad jokių reikalų su valstiečiais žaliaisiais neturės, kol anie derėsis su socialdemokratais.

„Ramūnas Karbauskis turės pasirinkti,  bet kuriuo atveju, kuria kryptimi jis nori eiti. Ar jis nori eit su dešiniaisiais, ar jis nori eit su kairiaisiais, tai yra  pirmoji nuostata. Tai reiškia, tol kol vyks derybos dviem frontais, Tėvynės sąjunga vienam fronte nedalyvaus“, – sakė G. Landsbergis 2016 m. spalio 24 d.

Tačiau pažadai buvo sulaužyti. Vasarą konservatoriai su valstiečiais žaliaisiais, šiems dar esantiems parašais sutvirtintoje koalicijoje su socialdemokratais, pasirašė naują susitarimą, kuriuo parėmė urėdijų reformą mainais į PVM lengvatą šildymui. Būtent šis susitarimas buvo paskutinis lašas pratašęs socialdemokratų kantrybę, privedęs prie koalicijos sutarties nutraukimo ir A. Butkevičiaus su kompanija likimu tik socialdemokratų vardą turinčioje frakcijoje.

Dabar valdantiesiems iki formalios daugumos trūksta 2 balsų. Šie sako to nesureikšminantys, juolab, kad drąsinasi Lenkų frakcijos parama, ir neabejoja, jog darbai vyks sklandžiai. Ar to užteks mažumos vyriausybei, paaiškės priiminėjant biudžetą, kai kiekvieno parlamentaro balsas yra svarbus. Iki tolei sau reikalingais klausimais rėmę konservatoriai ir socialdemokratai užsiminė, kad toks biudžetas jų netenkina ir jie savo balsais jo nepalaikys.

„Nors S. Skvernelis ar Seimo Pirmininkas bando skaičiuoti kitaip ir sakyti, kad jie tarsi turėtų tą daugumą. Tai daugeliu atvejų einamiesiems sprendimams to užtenka, bet laikantis formalių taisyklių, kuomet kalbama labai aiškiai, kad turi būti ne mažiau nei 71 narys Seime, remiantis Vyriausybės programą, tai kol kas tos oficialios daugumos dar nematome“, – kalbėjo dr. T. Janeliūnas.

„Žinoma, jiems reikia galvoti apie ateitį, galvoti apie formalią daugumą, bet ko gero tai išsprendžiamas dalykas, turint omeny, kad... Na, aš neįsivaizduoju, kad arba Lenkų rinkimų akcija, arba Tvarka ir teisingumas spyriotųsi pasiūlius jiems jungtis prie valdančiosios koalicijos“, – sakė portalo LRT.lt vyr. redaktorius Vladimiras Laučius.

Be to, ir pats premjeras randa daug bendro su šiomis partijomis.

„Mes turim daug sąlyčio taškų su Lenkų rinkimų akcija, turime, dalis nėra didelė balsuojančių tvarkos ir teisingumo“, – teigė S. Skvernelis.

Jeigu būtų minčių apie „Tvarkos ir teisingumo“ paramą, tai tektų vėl grįžti į metą iškart po rinkimų ir prisiminti kategoriškus pareiškimus.

„Mūsų pozicija, kuri buvo nuo pat pradžių, kad Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nebus mūsų koalicijos partneriai, ji niekada nesikeitė ir nesikeičia. Tai yra mes iš karto užbrėžiam raudoną liniją šitoje vietoje“, – sakė 2016 m. spalio 24 d. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Bet juk visada galima prisiminti nepakeičiamą frazę, kuria, regis, tik patys ja žongliruojantys politikai ir betiki – aplinkybės pasikeitė, bet mes esam labai atsakingi, mums svarbiausia Lietuva, o dėl jos juk ir raudoną liniją galima perspalvinti.