Minint Gegužės 3-iosios Konstituciją pabrėžta būtinybė apginti Ukrainą

„Ukrainos siekis apsiginti nuo agresoriaus ir atgauti okupuotas žemes bei sukurti saugią, klestinčią ir europietišką valstybę, suartėjančią su NATO ir Europos Sąjunga, yra ir strateginis Lietuvos siekis. Lietuva kviečia Lenkiją ir Ukrainą visoms kartu imtis bendrų žygių ir padaryti viską, kad tai taptų ir visų mūsų partnerių Vakaruose svarbiausiu siekiu“, – teigiama ketvirtadienį Seimui pateiktoje Gegužės 3-iosios deklaracijoje.

Dokumento projekte taip pat reiškiama viltis, kad Rusija kada nors taps neagresyvia bei europietiška valstybe.

„Tam, kad tokia Rusijos perspektyva ateityje realizuotųsi, šiandien bendromis pastangomis privalome stabdyti jos agresiją Ukrainoje ir investuoti į „sėkmės valstybių“ juostos, pradedant nuo Ukrainos, sukūrimą Europos Rytų kaimynystėje“, – rašoma deklaracijoje.

Ją dar svarstys Seimo komitetai ir vėliau dėl dokumento priėmimo turės balsuoti visas Seimas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį per spaudos konferenciją taip pat pabrėžė, kad Europos saugumo siena šiuo metu yra Rytų Ukrainoje.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjime Vilniuje dalyvauja Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus ir Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek.

„Tas priešas, kuris buvo prieš 500 metų, – Rusijos imperija – ir toliau egzistuoja. Keičiasi Rusijos imperijos pavadinimai. Ji galėjo vadintis Moskovijos imperija, galėjo vadintis Sovietų Sąjunga, gali vadintis Rusijos Federacija. Pavadinimai gali keistis, bet nesikeičia viena – imperijos dvasia ir noras mūsų tautas, kurios kovodavo ir kovoja už savo nepriklausomybę, vėl grąžinti savo įtakai“, – Lietuvos Seime kalbėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovas.

Jis teigė, kad vėl kovodama už savo laisvę Ukraina labiausiai jaučia Lietuvos ir Lenkijos paramą.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį ir teikia paramą separatistams Rytų Ukrainoje.

B. Mazurek savo ruožtu akcentavo, kad pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje turėjo ir trumpalaikių, ir ilgalaikių padarinių. Anot jos, ši Konstitucija tapo atrama šešioms lenkų kartoms bei padėjo pagrindus parlamentarizmui.

Pagrindinį Abiejų Tautų Respublikos įstatymą priėmė Ketverių metų Seimas 1791 metų gegužės 3 dieną. Jis galiojo iki 1792 metų lapkričio 23 dieną, kai jį panaikino Gardino Seimas.

Gegužės 3 dienos Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 m. įsigaliojusios konstitucijos.

Gegužės 3-ioji šios Konstitucijos garbei Lenkijoje švenčiama kaip nacionalinė šventė.