- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad Rusijos vykdomas Sausio 13-osios bylą tyrusių Lietuvos teisėjų ir prokurorų baudžiamasis persekiojimas yra precedento neturintis puolimas prieš visą Europos Sąjungą (ES).
Tai jis kalbėjo susitikime su Europos Parlamento nariais Briuselyje. Tuo metu generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pranešė, kad tyrimą dėl Lietuvos pareigūnų vykdanti Rusija kreipėsi į Lietuvą su teisinės pagalbos prašymu.
„Tai yra precedento neturintis puolimas prieš teismų sistemą ir įstatymo viršenybę, ir nešališkumą“, – Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto posėdyje antradienį sakė E. Jankevičius.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad bet koks išpuolis prieš Lietuvos teisėją ar prokurorą yra išpuolis prieš visą ES“, – pridūrė jis.
Rusija pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, prisidėjusių prie Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo. Maskva juos kaltina neteisėtu Rusijos piliečių persekiojimu.
Pasak teisingumo ministro, Rusijai persekiojant Lietuvos teisėsaugos pareigūnus, gali būti apribota jų teisė į laisvą judėjimą, nes Maskva piktnaudžiauja tarptautinėmis nusikaltėlių paieškos sistemomis.
Tai yra precedento neturintis puolimas prieš teismų sistemą ir įstatymo viršenybę, ir nešališkumą.
„Jeigu trečioji šalis gali imtis tokių veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, nėra jokios garantijos, kad rytoj tokių pačių veiksmų nebus imtasi prieš bet kurį teisėją ar prokurorą bet kurioje ES šalyje“, – kalbėjo E. Jankevičius.
„Šiandien taikiniu tapo Lietuvos teisėjai. Rytoj tai gali būti olandai, tiriantys Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimą Ukrainoje, britai, dirbantys ties byla dėl Skripalių apnuodijimo Solsberyje, ar lenkai, siekiantys galutinai ištirti 2010 metų į Katynę skridusio lėktuvo sudužimą“, – sakė politikas.
Teisinės pagalbos prašymas
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paskelbė, kad Lietuvos prokuratūra šių metų liepos 1 dieną gavo Rusijos teisinės pagalbos prašymą.
E. Pašilis BNS patikslino, kad Rusija paprašė apklausti du asmenis, kurie Sausio 13-osios byloje buvo nuteisti, tačiau Rusijos byloje pripažinti nukentėjusiaisiais.
„Tai įrodo, kad Rusija apie pradėtą tyrimą kalba ne tik viešojoje erdvėje, bet iš tikrųjų ėmėsi veiksmų. Šis prašymas tą patvirtina“, – sakė prokuroras.
Lietuvos teisėjų atstovas Nerijus Meilutis tvirtino, kad Rusijos veiksmai yra politiniai.
Pasak jo, klausimus dėl Rusijos veiksmų bandyta kelti tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse teisėjų organizacijose.
„Jūs manote, tai turėjo kokį nors poveikį Rusijai? Mano atsakymas yra ne. Tai aiškiai patvirtinta, kad Rusija negirdi jokių teisinių argumentų nei iš nacionalinių, nei iš tarptautinių profesinių organizacijų“, – kalbėjo N. Meilutis, dirbantis Kauno apygardos teismo pirmininku.
Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras (Chuanas Fernandas Lopesas Aguilaras) pranešė, kad komiteto nariai apsvarstys Lietuvos prašymą perkelti diskusijas dėl teisėjų persekiojimo į aukštesnį lygmenį ir priimti rezoliuciją dėl Rusijos veiksmų.
Posėdyje dalyvavę europarlamentarai reiškė solidarumą su Lietuva.
„Lietuvos teisėjai yra Europos teisėjai, negaliu su tuo nesutikti. (...) Jie turi būti apsaugoti nuo neteisėto išorinio poveikio, kai dirba savo darbą“, – tvirtino politikė iš Maltos Roberta Metsola.
„Jeigu Rusija dabar nesulauks signalo iš ES, kad ES piliečių ir pareigūnų politinis persekiojimas yra nepriimtinas, saugus nesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kur Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, – sakė europarlamentarė iš Lietuvos Rasa Juknevičienė.
Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę23
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų5
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...
-
L. Kasčiūno ir A. Anušausko nesutarimai tęsiasi: teko raminti įsiplieskusias diskusijas18
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) diskutuojant dėl karo komendantūrų koncepcijos išskyrė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir buvusio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko pozicijos. Ilgą laiką konceptua...