NATO: JAV brigada Rytų Europoje – proporcingas atsakas Rusijai dėl Baltijos šalių

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller (Rouz  Gotemiuler ) interviu BNS sakė, kad NATO kelia nerimą Maskvos ginklavimasis ir veiksmai Ukrainoje, bet tiesioginio pavojaus Aljanso šalims šiuo metu nėra.

JAV diplomatės teigimu, NATO naudingas dialogas su Rusija, siekiant sumažinti incidentų riziką.

- Lietuva šiomis dienomis mini 1991-ųjų sausio sovietų agresijos metines. Ar praėjus 26 metams Rusiją vertinate kaip grėsmę Baltijos šalių nepriklausomybei?

- Mums visiems kelia nerimą pastarųjų kelerių metų Rusijos agresyvūs veiksmai - Ukrainos Krymo teritorijos užėmimas, Rusijos pajėgų stiprinimas Vakarų karinėje apygardoje. Bet NATO nemato tiesioginės Rusijos įsiveržimo į NATO erdvę grėsmės. Taip yra todėl, kad NATO pastaraisiais metais daug padarė stiprindama atgrasymą ir gynybą nuo bet ko, kas grasintų NATO aljansui.

- Vos prieš kelias valandas į Lenkiją pradėjo riedėti JAV tankai ir kariai, kai kurie iš jų atvyks ir į Lietuvą. Maskvos pareigūnai teigia, kad tai kelia pavojų Rusijos saugumui ir destabilizuoja Europą. Ką atsakytumėte į tokius kaltinimus?

Mums visiems kelia nerimą pastarųjų kelerių metų Rusijos agresyvūs veiksmai.

- JAV neplanavo grąžinti tankų ir šarvuočių į Europą, kol Rusija nepradėjo grasinančiai elgtis Baltijos šalių ir viso NATO atžvilgiu, stiprinti savo pajėgų ir neužėmė Krymo. NATO veiksmai yra proporcingi ir gynybiniai.

Jūs teisus, vykstant operacijai „Atlanto ryžtas“ į Europą grįžta JAV tankai ir šarvuočiai, tai atsakas į Rusijos elgesį. Man teko matyti Rusijos pranešimus, esą tai skubi operacija, atgabenama daugybė tankų ir šarvuočių. Iš tiesų tai 3 tūkst. 500 karių, 87 tankai ir 144 „Bradley“ kovos mašinos. Tai svarbus veiksmas, bet jo tikslas - atgrasymas ir gynyba.

- O ar NATO pati pajėgi tvarkytis su vadinamaisiais A2/AD pajėgumais Karaliaučiuje ir atsiųsti pastiprinimą Baltijos šalims krizės atveju?

- Būtent tai ir yra viena iš svarbių operacijos „Atlanto ryžtas“ žinių. Šiuo metu formuojami batalionai - Lietuvoje bendradarbiaujant su vokiečiais, Latvijoje - su kanadiečiais, Estijoje - su Jungtine Karalyste, Lenkijoje - su Jungtinėmis Valstijomis. Tai sustiprintos priešakinės pajėgos atgrasymui, bet jas turi būti galima sustiprinti. „Atlanto ryžto“ operacija rodo NATO ryžtą tai padaryti.

- Lietuvos pareigūnai sako, kad pratybose „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“ Rusija imitavo Karaliaučiaus srities deblokavimą, o tai reiškia - pietinės Lietuvos dalies okupaciją. Ar yra priežasčių nerimauti dėl šių metų pratybų „Zapad 2017“?

- Pastaruosius 40 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje sunkiai dirbome, kad pratybos ir mokymai nebūtų priežastis nerimui. Daug dirbome ties pasitikėjimą skatinančiomis priemonėmis Vienos dokumente. Kiekviena kariuomenė turi treniruotis, bet problemos esmė yra skaidrumo trūkumas, kuris jaudina kaimynines šalis.

- Ar galite pakomentuoti konkrečiai dėl „Zapad 2017“ skaidrumo ir scenarijaus?

- Dar pamatysime. Akivaizdu, kad „Zapad 2017“ yra Rusijos įprasto pratybų ciklo dalis. Tikiuosi, kad galėsime iš anksto su jais pasikalbėti apie jas. NATO pagal Vienos dokumentą visuomet informuoja ir sudaro galimybes stebėti pratybas. To daugiau norėtume iš Rusijos pusės.

- Kaip vystysis NATO ir Rusijos dialogas?

- Manau, kad Varšuvoje buvo sutarta dėl gero požiūrio - svarbiausia tvirtas nuolatinis dėmesys atgrasymui ir gynybai, reaguojant į Rusijos veiksmus, bet svarbus ir dialogas. NATO turi susitelkti į savo saugumą, bet mūsų interesus taip pat atitinka dialogas, siekiant informacijos apie jų elgesį. Interesas yra abipusis, nes rusai sako, kad jiems kelia nerimą tai, ką daro NATO. Taigi turime turėti galimybę informuoti vieni kitus.

Dialogui yra galimybių, bet mes NATO turime būti visiškai tikri dėl savo interesų. Manau, mūsų esminis interesas yra sumažinti riziką dėl tokių incidentų, kokius matėme oro erdvėje virš Baltijos jūroje. Niekas nėra suinteresuotas, kad krizės peraugtų į konfliktus.