Naujas „valstiečių“ sumanymas – noras užčiaupti žiniasklaidą?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai inicijuoja įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją.

Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.

Nori daugiau pozityvių žinių

Parlamentarai siūlo numatyti imperatyvią nuostatą, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.

Projekto rengėjai pabrėžia, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių apie valdžios institucijų darbą bei jo vertinimą, laikoma „demokratijos garantu“, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius įvykius, formuojančiu visuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijos veiksmus. Teigiama, kad korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje, o tai skatina visuomenės nusivylimą.

Jei projektas įnešė tam tikro nerimo dėl kažkokių apribojimų, tai apie tai kalbos net nėra ir negali būti - žiniasklaida turi būti laisva, kažkokių rėmų nustatinėti negalima.

„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, - iniciatyvą aiškina parlamentarai.

Pasak jų, nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida „dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai“.

„Tačiau akivaizdu, jog labai trūksta kokybiškos informacijos, kuri leistų žmonėms įgyti daugiau žinių ir informacijos apie politikoje vykstančius procesus, pvz., susipažinti su rinkimuose dalyvaujančiais politikais, suprasti valdžios svarstomus visuomenei aktualius klausimus ir priimamus sprendimus“, - argumentus išsako politikai.

Vienas projekto iniciatorių R.Šarknickas sako, kad pagrindinė projekto sumanytoja buvo D.Šakalienė, o projektas sulaukė diskusijų ir tarp pačių rengėjų. Jis patikino, kad dar penktadienį iniciatyva bus taisoma aiškiau nurodant, kas yra neigiama informacija.

„Jei projektas įnešė tam tikro nerimo dėl kažkokių apribojimų, tai apie tai kalbos net nėra ir negali būti - žiniasklaida turi būti laisva, kažkokių rėmų nustatinėti negalima. Kalbame apie psichologinius dalykus: apie nužudytus, apie žudymus, kad ta negatyvi informacija, kuri ištisai plaukia, veikia neigiamai vaikus, jaunimą, nes tas amžius yra labiausiai pažeidžiamas“, - aiškino parlamentaras.

Jis sako pats asmeniškai siūlysiantis susiaurinti „neigiamos informacijos“ apibrėžimą iki smurtinių nusikaltimų, savižudybių aprašymo. Kartu jis pabrėžia, kad panašius apribojimus taiko ir kitos Europos valstybės, iš jų paminėjo Daniją.

„Bet mes būtinai tvarkysime tą dalyką, negalime to leisti. Išsiaiškinsime, sudėliosime tuos dalykus, kad nebūtų nei vienai, nei kitai pusei blogai, nes informacija turi būti aiški, informatyvi“, - aiškino R.Šarknickas.

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas nenumato prievolės dėl teigiamos informacijos skelbimo, bet nustato pagrindinius principus žiniasklaidai skelbiant informaciją gerbti žmogaus privatumą, saugoti nepilnamečius nuo neigiamos, ypač smurtinio, pornografinio pobūdžio, žalingus įpročius skatinančios informacijos, įpareigoja neminėti asmens duomenų skelbiant apie savižudybes. Žiniasklaidai taikomas Lietuvos visuomenes informavimo etikos kodeksas numato draudimą skelbti su savižudybe ar bandymu nusižudyti susijusią vaizdinę medžiagą, nenurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse bei anonsuose ir vengti savižudybių skatinimo visuomenėje.

Nustebino reakcija

Seimo narė „valstietė“ D. Šakalienė sako esanti nustebusi, kokį rezonansą sukėlė jos siūlymas įpareigoti žiniasklaidą, kad bent pusę turinio turėtų sudaryti pozityvi informacija, ir žada atsiimsianti pataisas, jei jos sulauks tik pasipriešinimo.

Parlamentarė aiškina nenorinti cenzūruoti žiniasklaidos, tik sudaryti sąlygas daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams. Kartu ji aiškino, kad pataisas pateikė norėdama užbėgti už akių bandymams kur kas griežčiau riboti žiniasklaidą, o tokių kalbų sako girdinti Seime. Tačiau neįvardina, nei kokie tai siūlymai, nei kas jų autoriai, tik pastebi „matanti tokias tendencijas“.

„Žiniasklaidos cenzūra yra absoliučiai neigiamas dalykas ir žodžio laisvės neproporcingas ribojimas būtų absoliučiai neigiamas dalykas. Ši pataisa skirta tam, kad mes turėtumėm balansą tarp teigiamos ir neigiamos informacijos. Aš nesakau, kad jūs turite kažko nerašyti ir juolab nenoriu žiniasklaidai diktuoti turinio. Šita pataisa nėra skirta uždrausti informuoti apie neigiamus reiškinius mūsų visuomenėj, nes mes turime turėti pozityvios informacijos, nes kitaip mūsų visuomenė iš esmės jaučiasi bejėgė, beviltiška“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė D.Šakalienė.

Seime yra įtampos ir iš kitos pusės, daug tokio pykčio dėl to, kad žiniasklaida tam tikrus neigiamus dalykus labai kokybiškai, tiksliai ir labai atvirai ir tiesmukai praneša ir raportuoja.

Pasak jos, viešoji erdvė daro didelė įtaką visuomenės psichikos sveikatai, o Lietuvoje šie rodikliai – itin prasti. „Esmė ta, kad mūsų visuomenės psichikos sveikatos rodikliai labai prasti, o vienas iš labai svarbių visuomenės psichikos sveikatą lemiančių veiksnių – viešoje erdvėje pateikiamos neigiamos informacijos, „violent media“ (smurto informacija), kiekis. Manau, kad ši pataisa galėtų atverti duris ramiai, racionaliai ir moksliniais duomenimis grįstai diskusijai, ką mes galime padaryti, kad būtų daugiau pozityvios informacijos“, – kalbėjo parlamentarė.

„Aš labai noriu to pokalbio, to bendradarbiavimo, bet jei iš žiniasklaidos pusės nepavyks pasiekti bendro supratimo, kodėl to reikia, jei norime su mūsų visuomenės psichologiniu gerbūviu padaryti kažką gero, jei tai bus vien tik pasipriešinimas - aš atsiimsiu šitas pataisas, nes tikslas nėra sukelti karą“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Taip pat ji sakė iš kai kurių kolegų Seimo narių girdinti „daug radikalesnių, sakyčiau, labai gąsdinančių minčių, ką čia reikėtų daryti su ta žiniasklaida“.

„Tai iš esmės aš tomis pataisomis noriu užbėgti už akių bandymams riboti žiniasklaidą ir atidaryti duris ramiam susitarimui, kaip mes galėtume padėti žiniasklaidai proporcingai duoti tą informaciją, šalia tos neigiamos informacijos duoti daugiau pozityvios, ir kartu padėti žurnalistams, kurie nori pranešti daugiau teigiamos informacijos, apsiginti prieš savininkų sakymą, kad daugiau „klikų“ (paspaudimų) generuoja, kai parašai, kad kažkam žarnas paleido, o ne kai kaimo šviesuolis subūrė bendruomenę“, – kalbėjo Seimo narė.

Klausiama, kokius siūlymus dėl žiniasklaidos ribojimo ji girdėjo iš kolegų, ir kurių, D.Šakalienė atsakė: „Aš jau matau tokias tendencijas, (sakoma) kad žiniasklaida elgiasi kaip nors netinkamai, ją čia reikėtų apriboti ir taip toliau. Aš sakau, gal mes eikime tuo keliu, ne riboti, o paskatinti galimybę duoti daugiau pozityvios informacijos“.

„Aš labai tikiuosi, kad nėra ruošiami jokie kiti (projektai), bet kalbos ir tendencijos yra. Seime yra įtampos ir iš kitos pusės, daug tokio pykčio dėl to, kad žiniasklaida tam tikrus neigiamus dalykus labai kokybiškai, tiksliai ir labai atvirai ir tiesmukai praneša ir raportuoja. Aš manau, kad jūs tai darote gerai ir reikia tai daryti“, – pasakojo Seimo narė.

Pavadino cenzūra

Trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos, teigiama penktadienį išplatintame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pareiškime.

Registruotos įstatymo pataisos vadinamos cenzūra.

„LVŽS bendru sutarimu cenzūros jokiai žiniasklaidos priemonei tikrai taikyti nežada“, – teigia frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Pareiškime nurodoma, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją, atsiriboja nuo šios viešai pasklidusios informacijos. Šis siūlymas dėl cenzūros nebuvo diskutuotas ar derintas frakcijoje, tad tai turi būti traktuojama kaip šių trijų siūliusių Seimo narių nuomonė, o ne visos frakcijos sprendimas“, – sako frakcijos seniūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kai nereikia ideju

kai nereikia ideju portretas
tokia informacija kokia per televizija pateikia kai kurios laidos,tai tik zmoniu bukinimas- ,,dviracio sinios,, peliu mustynes,, kaimo zmoneliu gyvenimo epizodai ,,24 valandose ir kt.O kodel nepakalbeti apie tai kas yra gero ,grazaus,apie paprastus darbscius zmones,ju pasiekimus,apie kulturos darbus rajonuose,apie seimas ,kurios gerai paruosia vaikus ir isleidzia i gyvenima- bent jau pasimokyti butu is ko. O jau tos visokios bjaurasties propaguoti nereiketu- nes dabar save palygina ka mato ir aiskina,kad mat pas visus taip yra.Pavargom nuo tokiu pertekliniu neigiamu ziniu.O jau jaunimui tai tokio patyrimo tikrai nereikia.

Pritariu psichologui

Pritariu psichologui portretas
Persona tikrai probleminė. Šakalienė, net komentarus bando pakeist padedant saviems

Anonimas

Anonimas portretas
tai gal ta ziniasklaida visai nereikalinga-nezinosim kad jau vidury dienos maista gatvese atimineja,kad vaikus skandina,zudo ,plesia--ir galvosim ,kad gerai LT gyventi,ir valdzia tiesiog dievo isrinkta------o jeigu rimtai,tai ar ne persiauri zabtai ziniasklaidai cenzura uzdeti?
VISI KOMENTARAI 53

Galerijos

Daugiau straipsnių