Naujasis sveikatos ministras: kyšių nedaviau ir negavau (interviu)

– Didesnės vaistų kainos nei kitur Europoje – buvo planuoti bendri pirkimai su estais, latviais, čekais, bet jie nevyko ir niekas neatpigo. Kas toliau bus daroma šioje srityje? Ar jie gali pigti?

– Nebūna neišsprendžiamų problemų. Tiek, kiek aš jau susipažinau su Konkurencijos tarybos išvadomis ir siūlymais, manau, kad nemaža dalis jų yra logiški, reikia sėsti ir svarstyti. Yra kelios vaistų grupės, kur, mano supratimu, mes galėtume gauti didžiausią efektą, tai generiniai vaistai. Čia yra tiek dėl vaistų įtraukimo, tiek dėl konkurencijos sąlygų, tiek dėl žmonių supratimo yra problemų.

Mes iki šiol turime žmonių supratimą, kad raudonos tabletės žalioje dėžutėje yra daug geriau negu žalios tabletės raudonoj dėžutėj. Tą jiems padeda „suprasti“ keliose vietose – jiems gydytojas gali tokią nuomonę suformuoti, vaistininkas, nes kur tik du žmonės vienas prieš kitą būna, visą laiką yra žmogiškasis veiksnys. Juk aš, kaip gydytojas, visada būsiu autoritetas pacientui. Ir jeigu aš pasakysiu, kad tas yra geriau negu anas, tai kas tą nuneigs? Ligonių kasa, kuri bando dabar pasakyti, kad jei yra ta pati cheminė formulė ir vaistas identiškas, tai jis ir veikia identiškai? Ne, nes žmonės nelabai iš laikraščių tą nuomonę formuojasi ir mes turėsime padirbėti ir su medikais, ir su visuomene paaiškindami, kad yra galimybė sutaupyti.

– Matome ta tema informacinę kampaniją, bet ką dar galima padaryti šitoje srityje?

– Kaip ir sakiau, galima tvarkyti pačią konkurencinę aplinką taip, kad neapsimokėtų tiems brangiems generikams būti rinkoje. Yra daug keistų, sudėtingų mechanizmų, kurie leidžia apeiti gerus valstybės norus mažinti generinių vaistų kainas. Pradedant įvairiais susitarimais, kur viena kaina yra deklaruojama, kita iš tikrųjų reali. Jeigu reikėtų pasakyti paprastai ūkiškai, kokia kompanija nepardavinės vaistų brangiau, jei valstybė už juos sutinka mokėti? Kam man parduoti tuos vaistus pigiau?

– Pavojaus likti be vaistų nematote?

– Ne, nematau.

Kita vaistų grupė yra inovatyvūs, nauji vaistai, kur rinka nelabai veikia, ten truputį kiti mechanizmai funkcionuoja, bet Lietuva, kiek žinau, nėra blogoje situacijoje su šitų vaistų kainomis.

Trečia grupė – nekompensuojami vaistai, jų žmonės važinėja pirkti į Lenkiją, visokie priešuždegiminiai, tepalai ir panašiai. Bet lenkai turi ir savo farmacijos pramonę, patys dalį vaistų gamina, taip pat tai yra labai didelė rinka, nepalyginami dalykai, kokius kiekius jie perka ir kokią kainą gali išsiprašyti tie patys didmenininkai, čia matyčiau kooperacijos galimybes, šalys gali šitoje srityje pabendrauti. Taip pat pirkdami vakcinas galėtume pasikooperuoti, nes tai labai planuojami dalykai.