Naujasis sveikatos ministras: kyšių nedaviau ir negavau (interviu)

– Pagal įstatymą Jūs turėtumėte nustatyti embrionų saugojimo tvarką. Kaip ketinate reglamentuoti saugojimą ar naikinimą? Ar ketinate įsakymu reguliuoti embrionų išvežimą?

– Seime yra registruotos naujos pataisos, kurioms paprašyta ekspertų išvadų. Dėl embrionų išvežimo – jeigu pora nori juos išsivežti dėl procedūrų, tai čia nėra jokios problemos, tik įstatymų leidėjas turi intenciją suvaržyti jų išvežimą kitiems tikslams negu vaiko susilaukimas. Tai aš visai pritarčiau tokiai idėjai, kad jų nereikėtų iš čia kur nors vežioti kitais tikslais.

Su embrionų naikinimu vėl nežinau, kiek jų perteklinių gali būti apskritai sukurta, kiek tai bus didelė problema, bet aš suprantu žmones, kurie išsako etinį aspektą, tą gyvybės saugojimą, kad su sukurta gyvybe neturėtų būti žaidžiama, eksperimentuojama. Vienas iš siūlymų yra juos tiesiog saugoti visą laiką, kol žmonės apsispręs, ką su tuo daryti. Kitas siūlymas irgi atrodo labai logiškas – tai P.Urbšio siūlymas leisti dovanoti embrioną porai, kuri negali susilaukti vaikų, čia kaip įsivaikinimas išeitų.

Aš manau, kad tų sprendimų yra, ir manau, kad mes greitai sulauksime įstatymų leidėjo nuomonės dėl tų jautrių klausimų. Tada tas tvarkas bus galima detaliau nustatyti (…).

Tvarkos, kurios pasirašytos, galios, o kai bus priimti nauji sprendimai, mes jas privalėsime peržiūrėti.    

– Kita tema – lyties keitimas. Ar siūlysite tai įteisinti Lietuvoje?

– Nežinau. Iš tikrųjų tai yra jautri diskusija, ir aš žinau, kad yra bylos, bandoma išsireikalauti lyties keitimo procedūros. Manau, kad tai yra ekspertų diskusijų objektas, kiek lyties keitimas apskritai yra efektyvi pagalbos priemonė. Aš tikrai nesu labai įsigilinęs į šituos klausimus, žinau, kad būna visokių istorijų, visokių atvejų, žmonės, chirurgiškai pakeitę lytį, nebūtinai būna dėl to laimingi, nebūtinai būna patenkinti tuo, kas atsitinka.

Gal negražu tą lyginti su kokia nors plastikos chirurgija, bet žmogui tas apsisprendimas turi būti tikrai pasvertas ir tikrai aišku, kas iš to bus. Medicinoje yra principas pirmiausia nepakenkti. Ir aš neturiu šiandien tiek supratimo ir tiek analizės, kad galėčiau pasakyti, kiek tai yra racionalu, kiek valstybė turėtų už tai apmokėti, už kokias paslaugas apmokėti. Aš net nežinau, ar Lietuva apskritai pasirengusi tokius dalykus daryti, ar mes turime, kas tą darytų. Man čia yra daug klaustukų. Teks gilintis, kaip ir dėl visų klausimų, kurie visuomenei yra aktualūs. Jeigu jie yra aktualūs visuomenei, tai politikai privalo diskutuoti.

– Seime praėjusią kadenciją svarstytas projektas drausti abortus. Ar jam pritartumėte? Ar imsitės veiksmų, kad Seimas apsispręstų dėl šių pataisų?

– Ne, nepritarčiau ir nesieksiu. Aš galvoju, kad yra daug efektyvesnių būdų, kaip šitą problemą išspręsti. Aišku, Lietuva turi didelę problemą prarasdama, kiek žinau, apie 6 tūkst. galimų vaikų, nes tiek yra atliekama abortų per metus. Ko gero, kad jie yra atliekami ne iš gero gyvenimo, mes, kaip valstybė, greičiausiai nesugebame suteikti psichologinės, socialinės pagalbos toms moterims, kurios tokiu būdu nusprendžia spręsti problemą.

O jeigu tai yra kai kam iki šiol šeimos planavimo priemonė, tai, matyt, yra švietimo klausimas, jeigu žmonės neįsivaizduoja kitų būdų, kaip planuoti, kiek turėti vaikų. Tai irgi yra mūsų tragedija. Nesugebame išaiškinti žmonėms, kad yra kitų būdų, ir jie nebūtinai prasilenkia su Bažnyčios suvokimu – atvirkščiai, yra ir ten visokių priemonių žmonėms, kurie turi savotiškus moralinius, religinius įsitikinimus.

Visos visuomenės grupės gali gauti tinkamą pagalbą, tinkamą konsultavimą, kad tų nėštumų nutraukimų tiesiog nevyktų, bet ne draudžiant juos. Draudimas, kiek aš esu susipažinęs, sukelia kitas rizikas: tada tai daroma kriminaliniu būdu, slapstantis, tada ta rizika iškyla ir mamai, ne tik tai gyvybei, kuri nutraukiama.